Dienoraštis #30959
O kartais, kartais jauti kad tiek daug neissakai.Kaip sakoma tu atsakingas ne tik uz tai ka pasakai bet ir uztai ko nesakai... O tiek daug neissakyta lieka... Ir kaupi viska savyje lieki su savim su savo skausmu ir viltimi, kuri isskiria kreiva sypsni, net pats nesupranti ar tai dziaugsmas ar tai liudesys, ar tai ilgesys.
Pasidarai automatas rankos kojos juda bet jos valdomos ne taves nes tavo mintys kazkur toli toli... Dusauji bet .... bet dabartis yra dabartis
Komentarai
perskaičiau tai, ką norėjau šiandien suformuluoti, bet nepavyko. absoliučiai sutinku su tavimi.