tiesiog belaukiant...
Nieko nebelieka daryti daugiau kaip tik sedeti ir stebeti praeivius. Durys atsidaro, durys uzsidaro, atsidaro, uzsidaro, ir vel atsidaro, ir vel uzsidaro. Mazas berniukas sokineja gatveje. Prie jo pribega moteris, subara ir nusiveda ji kazkur, gal namo, o gal i kita parduotuve. Keistas vyrukas isejes is parduotuves perlipa tvora, apsidairo ir nukeliauja savo keliais. Sena mociute, kuri tik pries pora sekundziu isejo is laiptines, jau traukia su maiseliu is mesos parduotuves i kita. Pro sali pravaziuoja viena masina, kita. Ir visi sie zmones turi savo mazyte istorija, net ir balandis jei galetu papasakotu apie gera teta, kuri maitino ji parke, apie katina, kuris kesinosi i jo brangiaja gyvybe. Visi zmones turi savo istorija kur gime, kur augo, kaip iskrito pirmasis pieninis dantukas, kaip uzaugo paskutinis protinis, kaip juokesi ir verke, kaip pamete ir rado...

Komentarai
wisishkaj pritarioo... ash irgi lb dazhnaj apie kitus pagalwoju... tiu tejsi... kiekwienas turi sawo gywenima, sawo pasaulely... o ish klajdu mes wisada (tixliau - dazniausiaij) mokomes... ir ish kitu, ir ish sawo... nors kitu klajdas manaw pastebim labew negu sawo... beje, .... lb graziaij mintis destaj... kajp malonoo tokius kurinelius skajteet...=}
priklauso nuo zmogaus.. viena diena matai tik save, o kita diena susimastai, kad kartais reik ir i kitus paziuret. beje mes is kitu mokomes.. tai kiti kartais pavyzdys buna..
man labai idomus tokie pasvarstymai..niekada taip negalvoju.na gal pagalvoju,bet neuzrasau....tokie teksteliai padeda suvokti,jog pasaulyje egzistuoju ne as viena....bet kodel labiau norisi pazinti save, o ne kitus???