
ausyse šoks pritildytas svingas.//
Šiandieną praskaidrino keletas dalykų:
Indrės absurdiškos nesąmonės ir dalijimasis savo nesąmonėm su kita tokia;
Aivaro pirmoji žinutė;
Eimio replika;
Ginto pošlumas ( na, kaip visad );
Povilo ir Dainiaus barniai;
LAMA (
);
Giedriaus 'malda'
Boružiuko pasirodymas skype;
...ir turbūt dar kažkas, ko neprisimenu.
________________________________________ ___________
Ai. Keista, kai atrodo žmogų pažįsti, o vis sužinai ką nors nauja.
Nesitikėta.
Viskam yra ribos.
________________________________________ __
ausyse šoks pritildytas svingas
...

__________________________
Šiandien man ne žiema.
Šiandien mano ruduo.
Auksiniais atspalviais nudažė mano tikėjimą ir viltis...
Nepaliko nė lašo šaltumo, abejingumo... tuštybės. (?)
---
Beviltiškos laukiančios akys. Pamirštas žmogiškumo jausmas.
Ar jau? Nustojai?
Šiandien net tyla kvepia. Kitaip.
Ką man daryti su tavim? Arba...
Ką man daryti, pirmiausia, su savimi?

...and I'll let you go.
---
Man atrodo, aš netyčia atsiradau tavo mintyse.
Nereikalinga? Išmesk.
---
Maži mažapėdžiai kartais užauga.
Bet įsimylėję maži mažapėdžiai aršūs. Oooo taip. Dar aršesni už didelius.

<...>
Iš dangaus krenta bananais?
Kas tu?

{tuo tarpu skype prisijungia: Arklio draugas.
Jo mood'as: Sveiki! Aš Donatas - t.y. prakeiktas melagis, apsimetėlis. [duDūxai™]. Hmm. Keistoka.}
________________________________________ ____________
Ir pabaigai...
Žmonės, galvokim, ką darom.
Apmąstykim, kada galim, kiekvieną žingsnelį.
Į duris tyliai beldžiasi vienatvė?
Na kurgi.*
_____________________________
Ištrauka iš J.Biliūno 'Be darbo"
Akyse jam šokinėja žiburėliai, pradeda plėstis tai raudoni, tai žali ratai, bet visa tai kas akies mirksniu nyksta iš jo omenės: pasidaro tamsu. nebejaučia jis nei savo baisaus kriokimo ir putojimo, nei kojų traukymo, kurios riečias ir tiesias, kaip nuo priemėčio. Jo kūne amžinai užminga mintys ir jausmai, nutyla visi gyvenimo vargai.
Tik ūžia ir staugia šiaurės vėjas, siūbuodamas kabantį ant šakos Lauryną, liūdnai čežena smulkutis rudens lietus, šlapindamas jau sustingusį kūną, ir graudžiai šlama krisdami nuo medžių lapai, tartum glostydami pamėlynavusį veidą...
www[1].dpoezija.lt_Elenyte_20070413_THIS _-_Lyjant_LIVE.mp3
Indrės absurdiškos nesąmonės ir dalijimasis savo nesąmonėm su kita tokia;
Aivaro pirmoji žinutė;
Eimio replika;
Ginto pošlumas ( na, kaip visad );
Povilo ir Dainiaus barniai;
LAMA (
);Giedriaus 'malda'
Boružiuko pasirodymas skype;
...ir turbūt dar kažkas, ko neprisimenu.
________________________________________ ___________
Ai. Keista, kai atrodo žmogų pažįsti, o vis sužinai ką nors nauja.
Nesitikėta.
Viskam yra ribos.
________________________________________ __
ausyse šoks pritildytas svingas
...

__________________________
Šiandien man ne žiema.
Šiandien mano ruduo.
Auksiniais atspalviais nudažė mano tikėjimą ir viltis...
Nepaliko nė lašo šaltumo, abejingumo... tuštybės. (?)
---
Beviltiškos laukiančios akys. Pamirštas žmogiškumo jausmas.
Ar jau? Nustojai?
Šiandien net tyla kvepia. Kitaip.
Ką man daryti su tavim? Arba...
Ką man daryti, pirmiausia, su savimi?

...and I'll let you go.
---
Man atrodo, aš netyčia atsiradau tavo mintyse.
Nereikalinga? Išmesk.
---
Maži mažapėdžiai kartais užauga.
Bet įsimylėję maži mažapėdžiai aršūs. Oooo taip. Dar aršesni už didelius.

<...>
Iš dangaus krenta bananais?
Kas tu?

{tuo tarpu skype prisijungia: Arklio draugas.
Jo mood'as: Sveiki! Aš Donatas - t.y. prakeiktas melagis, apsimetėlis. [duDūxai™]. Hmm. Keistoka.}
________________________________________ ____________
Ir pabaigai...
Žmonės, galvokim, ką darom.
Apmąstykim, kada galim, kiekvieną žingsnelį.
Į duris tyliai beldžiasi vienatvė?
Na kurgi.*
_____________________________
Ištrauka iš J.Biliūno 'Be darbo"
Akyse jam šokinėja žiburėliai, pradeda plėstis tai raudoni, tai žali ratai, bet visa tai kas akies mirksniu nyksta iš jo omenės: pasidaro tamsu. nebejaučia jis nei savo baisaus kriokimo ir putojimo, nei kojų traukymo, kurios riečias ir tiesias, kaip nuo priemėčio. Jo kūne amžinai užminga mintys ir jausmai, nutyla visi gyvenimo vargai.
Tik ūžia ir staugia šiaurės vėjas, siūbuodamas kabantį ant šakos Lauryną, liūdnai čežena smulkutis rudens lietus, šlapindamas jau sustingusį kūną, ir graudžiai šlama krisdami nuo medžių lapai, tartum glostydami pamėlynavusį veidą...
www[1].dpoezija.lt_Elenyte_20070413_THIS _-_Lyjant_LIVE.mp3

Komentarai