https://th02.deviantart.com/fs42/300W/f/2009/077/1/4/Death_Autumn_by_Furrrka.jpg

Jie aktoriai. Jie vaidina stiprius, jie nusispjauna į aplinkinius, jie žaidžia, dieve, kaip jie žaidžia. Ne taip, kaip aš per muziką sudoku ar snake3. Jie žaidžia šiek tiek sukčiau. Kartais į visą tą spektaklį jie įtraukia ir mus, ir mane, tikrai nesiginu, ir mane. Kartais ypač mane.
Nekenčiu tų vakarų, kai atrodo, viską nusviesi į sieną ir pažirs po kambarį tūkstančiai šukių ir šukelių... ir visos į mane. Egoistė.
Nuo vakar. Nuo šiandien. Nuo vasario 9 ar dar ankščiau.
Tu neskaitysi viso šito, aš nesakysiu tau bjaurių ir gražių žodžių. Bet tai skaitys kiti, ir akyse tai dar ilgai nešiosis, o kai sutiks tave, tu ir pats viską suprasi... iš jų akių.
Išdavikės. Akys. Įsimylėjau jas iš pirmo žvilgsnio ir dabar tas jų gylis kankina.

iš tikrųjų niekas taip nesvaigina, kaip juoda arbata, smilkalai, Lykke Li [tonight] ir prisiminimai.

Pasiimkit viską, grąžinkit vasaros naktis, kai nereikėdavo nieko. Užtekdavo tik juodų debesų, šilto lietaus ir gulėti padėjus galvą ant draugo pilvo. Ir juoktis. juoktis dviese.

Komentarai