
,blakstienos tatuiruotos
į tave, nuo tavęs, pas tave
Begalybė juodos kavos kruopelių. Maišosi, sukasi, šiaip juda. Į langą beldžiasi naktinis šiltas (pavasarinis!) lietus. Ant akių nukrenta šlapia plaukų sruoga. Elvio laikų bangelė.
„Tu - mano kamikadzė. Mano dieviškasis vėjas. Mano mirtininkas. Kartą sutikęs mane ir miręs jausme.“ Tamsiom naktim ji galvoja, ji glosto vienišą mėnulį, ji skaito Jurgos eilėraščius, kartais kovoja su savimi, ji paniškai bijo sugrįžti, ji žino, kad viskas pasauly įmanoma, bet nenori to pripažinti.
„Tu pats geriausias zoori. Kai tavęs nejaučiu, kai tu toli, kai manęs ne(pri)pažįsti, kai rašai man laiškus debesimis, o aš būnu tavo saulė. Zoori, bejėgė kartoju rytais, po siaubingų košmarų. Zoori, tikiuosi pamatyti ekrane, ir nieko nepešus dviejų mygtukų kombinacija užrakinu klaviatūrą. Šlykščiausiais sekmadieniais ir ilgesingais penktadieniais - gitarų akordais ir juodai baltais klavišais. Zoori, už ką? Vasarą dingęs, rudenį myli.“
________________________________________ _____________________
blakstienos tatuiruotos
ir vabaliukai krumpliais laksto
tačiau nieks neišskaito , sumauto meilės rašto

Komentarai
;*
*vištos kojos
ot blemba, kad tas meilės raštas labai viškot skojos, dėl to čia taip yra. ;// bet aš tave myliu . ;*