Aš žinau, kad tu ateisi, kaip ir kiekvieną naktį. Ateisi, pabučiuosi man į kaktą ir žiūrėsi į mane miegančią. Dar ilgai žiūrėsi. Stebėsi, kai aš braukiu nuo veido užkritusius plaukus... Tu paglostysi mano galvą ir tyliai ištarsi, jog mane myli. Aš susirauksiu, kliedėsiu kažką panašaus į 'nekelkit dar... leiskit pamiegot... mama, dar minutėlę.' Tu nusijuoksi... ir eilinį kartą išeisi. [Just be. Juk taip... Seneli.]

________________________________________ __

Surūdijusios supuoklės girgždės vis tą pačią gaidą.
Tie maži žmogeliukai bus nepatenkinti ir alkani.
Kodėl?
Nes jie maitinasi kitų laime ir džiaugsmu.
O jeigu mes to neturim... tai ir jie neturi. maisto.

Apgaulingi žvilgsniai aplink.
Gaudau kiekvieną. Ir slepiu kažkur viduj...

<...>
Ji nebežino, kur eiti. Ką sakyti. Kuo pasitikėti. Pas ką kreiptis. O gal nesikreipt. Ji nenori matyt to, ką mato kiekvieną [ne]mielą dieną. Pavydas Ją žudo. Ji tvirtai tiki, kad viskas gerai. Nes turi būti gerai... bet ar tikrai taip yra?

https://tn3-1.deviantart.com/fs8/300W/i/2005/325/1/0/ruka_by_AVV30.jpg
________________________________________ _________________

- Užrakink.
- Gerai.
- išleisk kitą vasarą.
- Gerai.
- Neleisk numirt.
- Gerai.
- Ir vis dėlto, Jūs tokie vienodi. <...> Nereikia.

To.hurt.smb’s.feelings.

https://tn3-2.deviantart.com/fs10/300W/i/2006/133/2/a/psychedelic_rain___by_gnato.jpg

______________________________________

Ar mes kartais verkiam, nes kitaip negalim?
Ar mes kartais šypsomės, tik dėl kitų?
Ar mes kartais paaukojam viską, dėl nieko?
Ar mes kartais nesugebam būti savimi?
...

O galvą atakuoja mintys. Beprotybė. Iki pat kaklo...
P.S. Skaudančio kaklo. ; D


I don’t remember where I was going
But here I am.


https://tn3-2.deviantart.com/fs18/300W/f/2007/123/6/a/Final_Destination_by_gilad.jpg

Komentarai