
Dienoraštis #26307
---
Ir aš jaučiu tą patį ir dar daugiau. Kad ir kas ten būtų. Man sunku, kai žinau, kad kitam žmogui dar sunkiau.
Keista prabudus, kaip visada, pagalvoti vieną ir kuo greičiau vyti mintis iš galvos...
Aš noriu išeiti.
Nes namų aplinka mane slegia.
---
Aš prieštarauju pati sau, nes kai kurie dalykai jau įaugę manyje ir dabar aš noriu juos išraut.
Blakstienos ištatuiruotos.
nu, saule, suprask... Tu esi per daug gera visiems, be išimties... todėl man labai baisu būna... nes per daug į save susigriebi kitų liūdesio, kitų klaidų, visko...
Ir nieko nebegaliu padaryt, mieloji.
---
Norėčiau taip paimt ir paleist tave.
Bet tai panašiai, kaip skęstančiajam paleisti gelbėjimo ratą.
Va dėl to negera.
aš padarysiu viską, pasakysiu viską, sudainuosiu visas pasaulio dainas, sudeklamuosiu visus sonetus... tu tik būk šalia.

Komentarai
Ir nedaryk... Tai viena is priezasciu, del kuriu as Tavim didziuojuisi ir zaviuosi. Be galo.<3
Sand rašė: Vis dėl to, priklausomybė žmogui - neišgalvota gyvenimo išdaiga (?)
Vis dėl to, priklausomybė žmogui - neišgalvota gyvenimo išdaiga (?)