
įvertinkim viską ir pagaliau nusiženkim savo principams.//
Keista diena.
Su keistais įvykiais, keistais žmonėmis
ir dar keistesnėmis nuotaikomis.

____________________________________
Žinau, kad to niekada neperskaitysi.
<...>
Aš mačiau, kad tau be galo sunku.
Suprantama. Tačiau viskas, ko šiandien troškau, kad tu nepalūštum.
Skaudu matyti tiek liūdinčių žmonių, tiek verkiančių veidų.
Tiek ašarų.
Vyriškos ašaros dar labiau sukrečia. Mane.
Tu puikus žmogus ir aš bijau, kad tai pakirs tau kojas.
O tas mažytis pakštelėjimas, padėkojimas ir apsikabinimas
man suteikė jėgų. Man. Tikiuosi ir tau.
Kadangi jau daug savo stiprybės išdalinau kitiems,
ir tau atidaviau jos truputį.
Man? Ne. Man jos užteks. Nes su kiekviena diena ją atgaunu.
Su kaupu.
Tiesiog... Tokiomis akimirkomis supranti,
kad esi ne vienas. Ir visai ne atvirkščiai.

________________________________________ __
- Na va. gavau dozę depresijos.
Žvilgsnis į aukštį.
Jausmas, kai į tave atsiremia ne tik žmogus, bet ir visi žmogaus sunkumai.
- Išgyvensim.

__________________________________
Lyja.
Žiūriu į kvailą dėžę (ech, atleisk, mielasis monitoriau.)
Nesuprantu.
Nesuprantu, bet man kažko trūksta.
Visgi, šalia jau ilgą laiką (ilgą - man) nėra žmogaus, kuris visad buvo.
Turiu tik baltą plunksną ir juodą akmenuką.
Pasiilgau.

________________________________________ ________________________

...įvertinkim viską ir pagaliau nusiženkim savo principams.//
Su keistais įvykiais, keistais žmonėmis
ir dar keistesnėmis nuotaikomis.

____________________________________
Žinau, kad to niekada neperskaitysi.
<...>
Aš mačiau, kad tau be galo sunku.
Suprantama. Tačiau viskas, ko šiandien troškau, kad tu nepalūštum.
Skaudu matyti tiek liūdinčių žmonių, tiek verkiančių veidų.
Tiek ašarų.
Vyriškos ašaros dar labiau sukrečia. Mane.
Tu puikus žmogus ir aš bijau, kad tai pakirs tau kojas.
O tas mažytis pakštelėjimas, padėkojimas ir apsikabinimas
man suteikė jėgų. Man. Tikiuosi ir tau.
Kadangi jau daug savo stiprybės išdalinau kitiems,
ir tau atidaviau jos truputį.
Man? Ne. Man jos užteks. Nes su kiekviena diena ją atgaunu.
Su kaupu.
Tiesiog... Tokiomis akimirkomis supranti,
kad esi ne vienas. Ir visai ne atvirkščiai.

________________________________________ __
- Na va. gavau dozę depresijos.
Žvilgsnis į aukštį.
Jausmas, kai į tave atsiremia ne tik žmogus, bet ir visi žmogaus sunkumai.
- Išgyvensim.

__________________________________
Lyja.
Žiūriu į kvailą dėžę (ech, atleisk, mielasis monitoriau.)
Nesuprantu.
Nesuprantu, bet man kažko trūksta.
Visgi, šalia jau ilgą laiką (ilgą - man) nėra žmogaus, kuris visad buvo.
Turiu tik baltą plunksną ir juodą akmenuką.
Pasiilgau.

________________________________________ ________________________

...įvertinkim viską ir pagaliau nusiženkim savo principams.//

Komentarai