su vakaro tamsom, su mėnesiena. Vis nykstam. Vis labiau. Ir šiandien gal visai išnykę parduosim save. Ir ryt atgimsim, iš naujo.
Juokinga. Iš pažiūros juokinga, o iš tikrųjų graudu. Bet gyvenam. Su savo nesėkmėm, su žlugusiom meilėm ir ne meilėm, su gražiausiais sapnais, su draugais ir be jų, su mažučiais paukščiais delnuose ir dar mažesniais norais kažkur. Paleiskim į dangų, tegu skrenda.

Šiandien, kaip vakar, kaip užvakar, kaip pirmadienį ar aną mėnesį, susumuojam rezultatus. 1:0. Mano naudai. Viduje šypsausi. Viduje keliu šampano taures, nors jo ir nemėgstu. Ateik šiandien,- ateik, kad galėtume patylėti drauge, kad aš žiūrėčiau į gilias akis ir dar ilgai ilgai jose plaukiočiau. Ateik, jei nesunku, ir paryčiais mane palik, pravėręs langą. Kad vos mane paliksi aš prabusčiau nuo vėjo, kad atsikvėpčiau lengviau, jog tai tik sapnas.

Tu visuomet būsi mano geriausias žmogus.
Ir aš didžiuosiuosi tuo kiekvieną sekundę. Penklinėj ar katedros aikštėj, nesvarbu.

Komentarai