kai sidabrinis lietus
nuplauna
verkiančias gatves
užmiega lėlės


_____________________________________

Koks nuostabus ~1val nakties atrodo dangus.
Kokios beprotiškai gražios krenta žvaikgždės...
Kaip gera girdėti protingus nusišnekėjimus aplink...
Ir jausti, jog šalia - brangūs žmonės.

[Ir nuo mažens galvojau, jog krentant žvaigždei,
kažkam iš žmonių pasibaigia gyvenimas...
Kažkieno esybės siūlas nutrūksta...
Ir štai, tą vakarą mačiau keturias.
Tris stebėjau aukštai iškelta galva...
O paskutiniąją jau gulėdama lovoj, pro langą.
- Užmerk akis, jau laikas...]

________________________________________ __________

Mano nuosavas laikas.
Mano bijantis jausmas.
Mano klaidžiojančios mintys.
Mano nebylios lūpos.

K r e n k š t .

Kai užmigdai vienus prisiminimus ir prižadini kitus...
Toksai laikas.
Vat būtent toksai, kartais erzina.

________________________________________

aš tik mažas
niekuo neypatingas
skaidriom akim
į tolį
žvelgiantis žmogus



___________________________

Mano angelas sugrįš...
ir tada visko, ko man dabar trūksta, aš gausiu pilnai.

ir visko, ko jai dabar trūksta, ji gaus pilnai.

-----------
M i l k m a n .//


https://fc03.deviantart.com/fs18/f/2007/226/2/4/My_fantasy_world_by_CrimesofIllusions.jpg

Komentarai