
žmonės.
Vos atmerkus akis į galvą pradeda lįsti visokios mintys, kurių pagal dabartinę situaciją nelabai norisi. Ir šiaip, tik ryte realiai supranti, kas dėjosi vakare. Įvertini viską.
Turbūt aš jau persipailsėjau.
Rytas sugniuždo visas mano viltis.
Kaip kvaila, kai vaikštai gatvėmis su vienu žmogumi, o aplinkiniai lenda į akis klausdami: kur tas? anas? kas atsitiko?
Atstokit.
Ir jie dar drįsta sakyti, kad tas ir anas yra jiems viskas, kad už tą ir aną jie gali atiduoti galvą, kad pasikviesčiau tą ir aną...
Žmonės.
Vakar bekalbant supratau, kad man reikia kažko, kas viską pakeistų. Greičiau išlėkt iš čia, atsikratyt tų nuotaikų, kurios laikui bėgant mane nužudys.
O paskui grįžt. Šypsotis tiems, kas to nusipelnė.
________________________________________ ______________
Boružiau, tu nebijok.
Aš vakar buvau kieta ir nė viena ašara nenuriedėjo skruostu.
Tik tas kietumas manęs visiškai nežavi...
_______________________________________
Prisiminus teiginį, kad žmones keičia ne gyvenimas, o kiti žmonės, mąstau, kad kai kurie iš jų pasikeitė mano akyse. Ir net labai.
(ir žinau, kad keletas skaitys šias eilutes, tai prašyčiau neasmenint nieko, nes tas, apie kurį rašau tikrai to neskaitytų.)
Ir viskas lyg šlapiu skuduru per veidą.
Ak, mylimieji mano. Aš šiandien net pasirašau važiuot į kaimą, vien dėl to, kad netektų sėdėt namie prieš pc ir nuotraukų albumus.
Ir sakykit, ką tik norit. Mano galvoj švilpauja vėjai.
Aš tik noriu, kad kuo greičiau grįžtų mano angelas.
Juk sakiau, mažyt, kad be tavęs bus ne kas...

atiduočiau viską. paaukočiau viską... tu tik būk. šalia.

Komentarai
sypsokis mazyt,kad ir kaip skaudetu... mane tavo sypsena susildo...peace ;]
LemonGirl, kukliai pasakyta - nejauku. Mischief, stengiuosi, kiek tik galiu. :}} k_b, bendramintis. ;}
Ir šiaip, tik ryte realiai supranti, kas dėjosi vakare. 👍 - per taikliai.
Kad Tau ne tik asaros neriedetu... kad neskaudetu...
Sjupantu tawea..nejawku ajsku.bet ka padarisi...