nebrangios šypsenos.//

Vaikščioju atsargiai.
Dešinę. Kairę. Dešinę. Kairę...
Neduok Dieve imsiu ir susipainiosiu.

https://static.flickr.com/106/301478394_48784d013e_m.jpg
_____________________________

Viskas po truputį rimsta.
Mažus atradimus keičia didesni praradimai,
tačiau viskas bus gerai.
Aš tikiu.
Su kiekviena diena atsikratau po rūpestį.
Nusimetu.
Šiandien būsiu rami. Visai.

https://newton-i.usefilm.com/images/4/5/8/1/4581/1172774-medium.jpg
_______________


<...> ir kai mums sunku, mes pasislepiame nykiame kampe ir susisukame į kamuoliuką. Mažą mažą. Mažutis kamuoliukas retkarčiais sujuda, bet lieka gulėti.
Rytais, kai per lango plyšį skverbiasi pirmieji saulės spinduliai, mes pasijuntame šiek tiek laimingesni. Bet ar tai trunka ilgai? Mes prisimename prabėgusius skaudžius įvykius ir vis graužiame save. Bandom kaltinti savo kvailą mąstyseną, vaikiškus poelgius ir neprotingus sprendimus. Bet kaip Džanis Džoplinas sakė, niekada nekompromituokime savęs. Juk ir turim tik save.
Dieną, mes mename laikus, kai buvome dar keturiom šliaužiojantys vaikai. Klijuojam mintyse nuotraukas, išgyvenimus, brangius žmones, kurie buvo ir kurių jau nebėra. O galiausiai vėl kaltinam save.
Gal jau užteks?
Vakare, viską apgalvoję, atsisėdam prieš mėnesieną ir tyliai ištariam 'Aš galiu.' Pabučiuojam baltą ramunę ir metame į upę. Kad ją, kaip ir visas nuoskaudas nuplautų vanduo. Nusineštų upė.
Mums nereikia.

https://www.sptimesphotos.com/blogs/popmusic/uploaded_images/lonely-742719.jpeg
________________________________________ ______
Tiesiog būk toks, koks esi,
kalbėk iš vidaus ir visos širdies - tai viskas, ką turi žmogus.
[Hubertas H. Hamfris]

https://www.opendemocracy.net/content/articles/3028/images/sana_final_story2_565.jpg

_________________________
nebrangios šypsenos. vos už šypseną atgal.//

Komentarai