
Nupiešk man avį.//
...ir ta proga, jog šiandien šeštadienis, prisiminkime Mažajį Princą.
Štai kokia mano paslaptis. Ji paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.

Tačiau, man atrodo, kartais, mes tai užmirštam.
________________________________________ ________
- Žmonės pamiršo šią tiesą,- tarė lapė.- Bet tu neturi jos pamiršti. Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji. Tu atsakingas už savo rožę...

Pasidarai amžinai atsakingas... Amžinai.
________________________________________ ___
Jei kas myli gėlę, kuri yra tik viena tokia milijonų milijonuose žvaigždžių, tai to užtenka, kad jaustųsi laimingas, kai į jas žiūri. Jis taria sau: "Ten kažkur yra mano gėlė..." Bet jei avis suėda gėlę, tai jam atrodo, lyg staiga visos žvaigždės užgeso!
...ir kartais:
- Prašau... nupiešk man avį!

Ne dažnai... retomis akimirkomis... bet mums prireikia tos avies.
Kad nusileistumėme ant žemės ir įvertintumėme tai, ką turim.
______________________________________
Jei tu ateidinėsi, pavyzdžiui, ketvirtą valandą popiet, tai jau nuo trečios valandos aš imsiu jaustis laiminga. Kuo toliau, tuo laimingesnė aš jausiuos. Ketvirtą valandą jau pradėsiu jaudintis ir nerimauti: sužinosiu, kiek atsieina laimė! Jei tu ateidinėsi bet kada, tai niekad nežinosiu, kada man pasipuošti širdį. Reikia laikytis apeigų...

Ar ne per dažnai, mes nesilaikome tų apeigų?
________________________________________ ___
- Aš labai mėgstu saulėlydžius. Einam pasižiūrėti saulėlydžio...

...net jeigu saulė dar aukštai danguje. Mes lauksim.
________________________________________ _________________
________________________________________ _________________
Tai va tiek.
Aš neesu tikra dėl visko, kas vyksta mano galvoje,
bet aš labai tikiuosi, kad viskas bus gerai.
Pajausk šilumą, kai to be galo trokšti.
Apkabink, kai matai, jog ir kitas to trokšta.
Mano mintys beskonės...
Mano akys tuščios...
Mano tikėjimas yra. nes buvo... ir bus.
Štai kokia mano paslaptis. Ji paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.

Tačiau, man atrodo, kartais, mes tai užmirštam.
________________________________________ ________
- Žmonės pamiršo šią tiesą,- tarė lapė.- Bet tu neturi jos pamiršti. Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji. Tu atsakingas už savo rožę...

Pasidarai amžinai atsakingas... Amžinai.
________________________________________ ___
Jei kas myli gėlę, kuri yra tik viena tokia milijonų milijonuose žvaigždžių, tai to užtenka, kad jaustųsi laimingas, kai į jas žiūri. Jis taria sau: "Ten kažkur yra mano gėlė..." Bet jei avis suėda gėlę, tai jam atrodo, lyg staiga visos žvaigždės užgeso!
...ir kartais:
- Prašau... nupiešk man avį!

Ne dažnai... retomis akimirkomis... bet mums prireikia tos avies.
Kad nusileistumėme ant žemės ir įvertintumėme tai, ką turim.
______________________________________
Jei tu ateidinėsi, pavyzdžiui, ketvirtą valandą popiet, tai jau nuo trečios valandos aš imsiu jaustis laiminga. Kuo toliau, tuo laimingesnė aš jausiuos. Ketvirtą valandą jau pradėsiu jaudintis ir nerimauti: sužinosiu, kiek atsieina laimė! Jei tu ateidinėsi bet kada, tai niekad nežinosiu, kada man pasipuošti širdį. Reikia laikytis apeigų...

Ar ne per dažnai, mes nesilaikome tų apeigų?
________________________________________ ___
- Aš labai mėgstu saulėlydžius. Einam pasižiūrėti saulėlydžio...

...net jeigu saulė dar aukštai danguje. Mes lauksim.
________________________________________ _________________
________________________________________ _________________
Tai va tiek.
Aš neesu tikra dėl visko, kas vyksta mano galvoje,
bet aš labai tikiuosi, kad viskas bus gerai.
Pajausk šilumą, kai to be galo trokšti.
Apkabink, kai matai, jog ir kitas to trokšta.
Mano mintys beskonės...
Mano akys tuščios...
Mano tikėjimas yra. nes buvo... ir bus.

Komentarai