Raudoni akmenukai.Po skėčiais slepiasi baubai.//

Per daug žodžių, kuriuos norisi sakyt.
Per daug minčių.
Kartais galva plyšta.
Per daug žmonių aplink.
Ir per didelis šurmulys.

Ramiai.

Užmerkiam akis.
Pamatom kitokį pasaulį.
Atsimerkiam.
Gyvenam tam, kuriam viskas tikra.

Švyti.

Spindi...
Saulė kažkur tolumoj.
Žiūriu ir visai nesistebiu.

________________________________________ __


[Ar paukščiui skauda, kai jis skrenda?]


________________________________________ __

Kiekvieną dovanotą akimirką branginu.
Nes daugiau gali tokių ir nebūt.
Šypsausi, kai norisi.
Verkiu, kai sunku.
Ir nieko. Nes mano gyvenimas priklauso man.

Kažkodėl kiekvieną kart ištardami žodžius, mes nutylime tai, kas ir buvo mūsų mintyse svarbiausia...

______________________

https://eddesk3.itechne.com/edDeskUserImages/Titles/27c08b7a-269e-41f7-b1ca-7192a4b5fb7c/f927acba-6d1d-427d-81f4-093b2436de24/parke_summer-rain.jpg

Raudoni akmenukai.// Po skėčiais slepiasi baubai.

Komentarai