raudoni kilimai išbluko.//

Vienas, du, trys...


Vieną kartą Jis užsinorėjo išeiti iš proto.
Juk ir Jam kartais prireikia šiokių tokių atostogų.
Jis paliko kaistančią keptuvę ir verdantį puodą.
Jis pribėrė savo katinui vandens.
Pasiėmė gitarą.
Išėjo.
Neužrakino buto durų.
O kam?
Juk kada nors Jis sugrįš...

Vieną kartą Ji sugalvojo grįžti.
Į namus, kuriuose gyvena gražiausi prisiminimai.
Ji prisiglaudė prie šaltų ąžuolinių durų ir paspaudė rankeną.
Durys atsivėrė.
Taip paprastai ėmė ir atsivėrė.
Į jos kojas pradėjo trintis baltas katinas.
Stovėjo pripiltas dubenėlis vandens.
Kaistanti keptuvė.
Verdantis puodas.
O gitaros kampe nebebuvo...

________________________________________ _

Pagaliau Jis priėjo tiltą.
Taip pat tyliai kaip aną kart nuleido galvą ir spjovė į upę.
Riebiai nusikeikė.
Išsiėmė gitarą ir užgrojo.


Ji prisėdo virtuvėj šalia vienuma dvelkiančio lango.
Matė, kaip kieme laksto vaikai.
Švilpia vėjas.
Kažkur tolumoj skamba muzika...

________________________________________ ___


Jis braukė pirštais vis smarkiau ir smarkiau.
Pirštai buvo tokie nelankstūs.
Lyg akmeniniai.
Tačiau kraujas vis vien liejosi.
O Jam nesvarbu.

Ji išgėrė tabletę.
Tą pačią, kurią ir vakar.
Manė, jog nusiramins...
Jos delnas nejučia slydo lango stiklo paviršiumi.
Paskui delną ridenosi ašaros.
O akys, šaltos it ledas, žiūrėjo tolyn.

________________________________________ _______

Grubūs, pamėlynavę pirštai nusviro.

Akys užsimerkė.

________________________________________ _______

Jis užsimetė gitarą ant pečių ir susikišo kruvinas rankas į kišenes.
Gaivinantis lietus plovė Jo rudus plaukus.
Jis alsavo nerimu ir nežinomybe.
Lėtai žengė kelis žingsnius namų link.
Atsisuko. Pažvelgė į upę ir dar kartą nusispjovė.

Ji atsistojo ir nusišluostė veidą.
Paglostė švelnų padarėlį ir išklausė jo duslų balselį.
Pasiėmė savo naująjį paltą, kurį turguje nusiderėjo už dešimt litų
bei smuiką.
Dar kart perbraukė pirštu per dulkėtą stalo paviršių...
Ir palikusi viską kaip radusi išėjo.
Ne, durų nerakino.

________________________________________ __________

Jis sugrįžo.
Išjungė keptuvę su sudegusiais kepsniais ir pervirusių bulvių puodą.
Nušluostė dulkes nuo stalo.
Paskendo toje pačioje sielos tamsumoje, kurioje ir buvo.

Ji nuėjo prie tilto.
Išsiėmė savo smuiką ir prabilo į pasaulį melodija.
Ji griežė, griežė, griežė....
Ir niekaip nesustojo.
O paskui išsiėmė iš kišenės laišką
ir metė į vandenį.

________________________________________ ___________

Kentėjo.
Kentėjo.

_____________________________

https://www.photocase.com/en/upload/03/zq6o1lls/photocase333284883.jpg

Šiandien slegia kažkoks keistas jausmas.
Nežinau, kas yra.


https://gallery.photo.net/photo/3441761-md.jpg

Aš likau tokia pat. Ir man dėl to gera.

https://photo.net/bboard-uploads/00Fuq0-29242484.jpg

Tačiau Tavęs man be galo trūksta.
Lietus nevėsina skausmo.
Laikas negydo žaizdų.

Daug žmonių yra stiprūs, jeigu tuo tiki.


https://www.fineartgalerie.com/typo3temp/pics/2c7b09a03a.jpg

Myliu.
13 mėnesių. Raudoni kilimai išbluko.


Komentarai