Galbūt nebepasitikiu. Galbūt man trūksta to kažko, kas būdavo ankščiau. Gal aš šiaip mėgstu kabinėtis prie žmonių pasakytų žodžių, išreikštų minčių, kurios man vienaip ar kitaip atrodo neaiškios. Gal aš per daug noriu, o gal kiti per mažai. Aš galiu valandų valandas sėdėti prieš mėnulį ir nieko neveikti, tik žiūrėti. Žiūrėti... Nežinau net ką čia kaltinti, o gal nekaltinti nieko. Gyvenu nuo savaitgalio iki savaitgalio ir galo nesimato. Atrodo to, ko taip norisi niekada ir nebus. Suvalgau paskutinę skiltelę apelsino ir nuryju viską net krūpteldama.
Savo pasaulio nenuomoju.
|
Komentarai
net nera ka kaltinti... isties. pazistamas jausmas paskutinuose dvejuose d. o gal tikrai menulis,,
Mano pasaulyje visko užtenka. Ir širdžių. Ir tyrų. Ir meilių. Kartais atrodo, jog net per daug.
grazus pasaulis tik jame truksta tyros dvieju sirdziu meiles... juk taip yra malonu myleti ir zinoti kad kazkas tave myli....😘