Šiandien, taip kaip prieš metus.//
Kaip beprotiškai aš šiandien pavargau. Tiesą pasakius, nieko gero nenuveikiau... Turbūt, nieko ir blogo. (think)
Tik kažkaip liūdna pasidarė, kai su gauja draugų atėjom į koncertą. O taip... koncertas. Man be galo patinka dainuojamoji poezija. O čia ir buvo, kaip tik jos vakaras. Festivalis 'Tai - aš'. Taip pat... Dainuojamosios bitės. Tikėjausi išgirst jus dainuojant & grojant, Glo, Jonai ir Aivarai. Bet...
Tai vat. Dėl to liūdesio... Pasireiškia dažniausiai viskas taip, kai nėra reikalingo žmogaus reikiamu momentu... šalia. Kai dairaisi, ir matai, jog visi tokius žmones turi... O tu - ne. Kai slapta pavydi, o akyse renkasi ašaros. Po truputį.
Ir... aš vis dar nesuprantu kai kurių žmonių. gal kada nors... suprasiu.
Bet, mano boružiukas sako, kad aš stipri.
O aš pati galvoju, jog esu stipri tik morališkai, nes ašarų niekada nemokėjau sustabdyt.
---
Tai tiek, kokia aš verksnė ir t.t.
---
O koncertas buvo nerealus. Visi bardai atvykę iš Norvegijos, Rusijos, Farerų salų bei Lietuvos, ganėtinai mane nustebino. Labai smagu buvo girdėti Rameikio ir Kulikausko dainą apie Dievą, einantį vieškeliu... Apie Dievą, kuris jau seniai pavargo. Nuo... nuovargio. Priedainis buvo padainuotas labai impresyviai. Mane sužavėjo. Žodžiai liejosi iš jų širdžių... tiesiai į manąją. prisiminiau Tave, seneli. Nes, kaip dainavo bardai - tu nebepareisi.... nebesugrįši... nebeatgulsi į paklotus patalus...
Nuostabus antradienio vakaras.
______________________________________
kai tyliai
sudužę laikrodžiai
vėl pradės tiksėjimą
naują
kai saulė
darbu apsikeis
su mėnuliu
ir
žiogai žolėse sugrieš
'Durną dainą'
kai
debesys taps
cukrinės vatos kamuoliais
aš
užmiršiu viską kas buvo
aš nebeskaičiuosiu laiko
tik rankose laikysiu
byrantį smėlį
ir aitvaro siūlą
už tai kad laikote
saugojate ir tausojate
mano svajones
____________________________
Nutildykit vėjo ūžesį. Sumirkčiokit blakstienomis.//
Tik kažkaip liūdna pasidarė, kai su gauja draugų atėjom į koncertą. O taip... koncertas. Man be galo patinka dainuojamoji poezija. O čia ir buvo, kaip tik jos vakaras. Festivalis 'Tai - aš'. Taip pat... Dainuojamosios bitės. Tikėjausi išgirst jus dainuojant & grojant, Glo, Jonai ir Aivarai. Bet...
Tai vat. Dėl to liūdesio... Pasireiškia dažniausiai viskas taip, kai nėra reikalingo žmogaus reikiamu momentu... šalia. Kai dairaisi, ir matai, jog visi tokius žmones turi... O tu - ne. Kai slapta pavydi, o akyse renkasi ašaros. Po truputį.
Ir... aš vis dar nesuprantu kai kurių žmonių. gal kada nors... suprasiu.
Bet, mano boružiukas sako, kad aš stipri.
O aš pati galvoju, jog esu stipri tik morališkai, nes ašarų niekada nemokėjau sustabdyt.
---
Tai tiek, kokia aš verksnė ir t.t.
---
O koncertas buvo nerealus. Visi bardai atvykę iš Norvegijos, Rusijos, Farerų salų bei Lietuvos, ganėtinai mane nustebino. Labai smagu buvo girdėti Rameikio ir Kulikausko dainą apie Dievą, einantį vieškeliu... Apie Dievą, kuris jau seniai pavargo. Nuo... nuovargio. Priedainis buvo padainuotas labai impresyviai. Mane sužavėjo. Žodžiai liejosi iš jų širdžių... tiesiai į manąją. prisiminiau Tave, seneli. Nes, kaip dainavo bardai - tu nebepareisi.... nebesugrįši... nebeatgulsi į paklotus patalus...
Nuostabus antradienio vakaras.
______________________________________
kai tyliai
sudužę laikrodžiai
vėl pradės tiksėjimą
naują
kai saulė
darbu apsikeis
su mėnuliu
ir
žiogai žolėse sugrieš
'Durną dainą'
kai
debesys taps
cukrinės vatos kamuoliais
aš
užmiršiu viską kas buvo
aš nebeskaičiuosiu laiko
tik rankose laikysiu
byrantį smėlį
ir aitvaro siūlą
už tai kad laikote
saugojate ir tausojate
mano svajones
____________________________
Nutildykit vėjo ūžesį. Sumirkčiokit blakstienomis.//

Komentarai