Prieš rašant daerį, persiskaičiau rašytą 07 08 15. Puikiai prisimenu kiekvieną to vakaro smulkmeną, bet vis tiek... Kaip viskas keičiasi. Jei ne žmonės, tai bent tų žmonių jausmai ar santykiai su kitais žmonėmis.

Šiandien sapnavau Tave. Aš ėjau Tau iš paskos be galo išsiviepus, kad tik Tu mane pastebėtum. <...> Galiausiai iššokau Tau prieš pat nosį. <...> Tu pasakei, kad viskas atsistatė į savo vietas. Aš pravirkau. <...> Aš ėjau nuo Tavęs tolyn ir vis šnabždėjau 'viskas gerai, viskas gerai', o Tu susirūpinęs šaukei 'palauk, sugrįžk'. <...> Aš tau liepiau manęs nesivyti, o Tu vis tiek tai padarei. Tu privertei mane žiūrėti Tau į akis ir išpilti visą tiesą, koks reikalas čia atsitiko. Vėliau Tu palūžai ir tarei 'gal dar ne viskas prarasta', tik aš jau neištvėriau. <...> 'O galbūt aš tas paukštis, kurį Tu paleidai, ir dabar aš noriu sugrįžti?' <...> 'Ne, narvelio durys jau uždarytos.'

https://tn3-2.deviantart.com/fs32/300W/i/2008/228/e/0/hold_on_by_klamczucha.jpg

Vaaa taip. Vis dėlto, pramiegoti pusę dienos nėra gerai.
Ypač sapnuojant tokius sapnus.

__________________________________

aaaaai. Ir dar šitas vakar prajuokino:

-Labas, Giedre.
-Labas, Jonai.

Nu nors mirk. ; D

________________________________________ ____________________________

Visa tai jau virsta monotonija: protestuotojų grupės, aukų giminaičiai, advokatai, spauda - viskas susiję. Mirtis tapo verslu.

SKAUDINKITE JUOS.
Pažadų tesėtojai dainuoja dainas. Pažadų tesėtojai nėra fanatikai, jie - tikintys baltieji. Jie mojuoja kryžiais ir vėliavomis. Laiko apglėbę savo vaikus. Šypsosi. Jie apsirengę. Niekas dorai nežino kam. Kojomis remiasi į tradicijas, bet akys įsmeigtos į ateitį.
Pažadų tesėtojų dainoje yra tokie žodžiai: TAI NE KERŠTAS, TAI TEISINGUMAS.


Sumoku joms daugiau, nei prašo, ir mažiau, nei jos vertos.

Tiesą sakant, neatėjau čia ko nors parduoti <...> pastaruoju metu jaučiuosi tarsi dėžutėje nešiojami mirusiojo pelenai. Baltosios liepsnos, egzotiški gėrimai, kokainas, GPG, šokiai ant denio ir mėnulio pilnatis.

Nepavyksta prisiminti nė vieno skaičiaus, bet kaip reikiant pasukęs galvą pagaliau prisimenu dainos žodžius: aš lauksiu Tavęs tūkstantį vasarų.

-Kiek Tau metų?
-Dvylika, bet žinoma, ne visuomet tiek buvo.


Visi mes išvargę. Vieni žino dėl ko, o kiti nesugeba to prisiminti.

RAY LORIGA 'Tokijas mūsų nebemyli' .

________________________________________ _______________________________

Pasiilgau Angelo. Nagi, grįžk greičiau, nes mes su Edvardu išprotėsim.
Pasiilgau Gretelės. Nes nebeturiu su kuo nueit ant laiptų, vakarėjant.
Pasiilgau Vikos. Bleeeemba. Tikiuosi, Jums ten linksma.

Pasiilgau Boružiaus.

Komentarai

mischief

Graziai raso tas Ray Loriga... O as pasiilgau taves, mano Boruziuk. Zinai, kad myliu.<3

Funcybabe

Sand rašė: Perpildyta, taip perpildyta, o kai visko daug, ir nežinai kur apsistoti... prie ko verkti daugiau, prie ko drėgnų akių nerodyti. Vis gi, viską laiko meilė.

Sand

Perpildyta, taip perpildyta, o kai visko daug, ir nežinai kur apsistoti... prie ko verkti daugiau, prie ko drėgnų akių nerodyti. Vis gi, viską laiko meilė.