so? ^^
Penktadienis, atrodo toks paprastas, bet toks įstrigęs širdy. Pamačiau, kokie paprasti dalykai yra svarbūs žmogui. Kaip sunku tai suprasti, o tiksliau, tai supranti tik po ilgo laiko. Kaip gera šypsotis žmogui, kuris tikrai tau šypsosis atgal. Kaip be proto skaudu matyti, norėti, tačiau negalėti. Sužinojau, kaip atleisti žmogui. Kaip jį paleisti, tik niekada turbūt negalėsiu teigti, kad to išmokau.
Pokalbis buvo vertingas. Ryjau kiekvieną žodį ir dėjau atmintin, kad tik ko nors neužmirščiau, ko nors nepraleisčiau... Aš toks mažas žmogus. Toks mažas.
Vėlesni įvykiai man leido įvertinti ir tai, ką kiekvieną dieną matau, stebiu, bet į tai neįsigilinu. Niekada neperprasiu žmonių, kaip ir jie manęs, bet kažkaip keistai čia man viskas aplink vyksta.
Šeštadienis. Zaparas dėl Druskininkų, bet mes vis tiek kiečiausios. Turistavimas tryse. Šešiese. Septyniese. Devyniese. Galutinis rezultatas - Gintė ir Giedrė. Weeee. Aš net nemaniau, kad Tu, mieluč, tokia gera vaidilutė. ; D Ir dar vienas geras dalykas - labai gerai, kad mano telefas strigo. Nes būčiau padarius nelabai gerų dalykų.
Sekmadienis. Su tokiom savo mintim aš ilgai negyvensiu. Greičiau prastumti laiką. Greičiau, greičiau. Drebančios rankos daro nesąmones, tokias, dėl kurių paskui būna gėda. Dėl kurių, paskui norisi nusišaut. Dėl kurių, gali įkvėpti iš naujo ir tikėtis, kad viskas bus okiukas.
Aš niekada niekada savo gyvenime neturėjau tokios minties savo galvoje.
Dabar tas mintis tarsi 'uždaužo' būgnų lazdelės, 'užbado' adatos, 'užpučia' vėjai, 'užlaužia' kačialnykai.
____________________________
Aš džiaugiuosi dėl Tavęs.

Komentarai