Kažkaip per dažnai pradėjau gyventi vien tik šia tavo, Boružiuk, mintim:

'Ar zinai ta jausma, kai isjungi telefono garsa, numeti ji i tolimiausia kampa, todel, kad Jis vistiek nepaskambins, todel, kad Jo zodziu neisvysiu ekrane... ir kas tris minutes begu tikrinti ar tikrai, ar tikrai Jis neparase, nepaskambino... Ar as esu Jam reikalingas...? Ar...'

Net keista.
Nebesuprantu, kas vyksta.

Jei nebūtų graudu, turbūt būtų juokinga.

________________________________________ _______________________________

...tiesiog kartais viskas, kas yra taip trapu ir neužtikrinta, sudūžta.
Kartais kantrybė, tampoma už virvučių, išnyksta ir lieka tik keistas klausimas: kaip kuo nors pasitikėti?
Kartais, daugiau ar mažiau, suabejoji, kam čia knisiesi visąlaik...
Kodėl naktį springsti druska ir ryte bandai viską užglaistyti saldžiomis arbatomis.

Kartais, kai norisi viską pasiųsti velniop, supranti, kad esi per silpnas žmogus.
Ir tada, kad nieks nesuprastų, vėl vaidini stiprų.

***
______________________________________

Mm. Ir jeigu tau taip, kaip sakei, iš tikrųjų skaudėtų, tai patikėk, skaudėtų dažnai.
Nusibodo jau tas beprotiškas neatsakingumas.
Gal retkarčiais reiktų pamąstyt, kaip į mūsų veiksmus sureaguoja kiti?

Pasakyčiau, jog man dzin. Bet neišeina.

...ir nudažom visą tą nerimą mėlynai.

https://fc03.deviantart.com/fs19/i/2007/292/c/c/My_Life_In_A_NutShell_by_YoshikuniEmi.jpg
__________________________________

Dievažiii.
Jeigu aš gyvenčiau taip visada - išprotėčiau.

...o gal to, ką suvokia visi, nesusoki tu vienas?

________________________________________ ______________
________________________________________ ___

Kol dar nesudužo nuotraukų rėmeliai,
kol pasviręs kaktusas dar stovi šalia mano kompiuterio,
kol mano telefonas miega rimties būsenoj...

Aš prisimenu, kad rytoj, kaip ir 8mėn.
Tik ar viskas taip praplauks pro šalį,
ar užstrigs... kažkur upėj. Be krantų.

https://tn3-1.deviantart.com/fs14/300W/i/2007/045/f/b/love_hurts_by_magnetism01.jpg

Komentarai