Pasibaigė vienas sunkumynas.
Liko kitas.

Bet kažkaip lengva kvėpuot. Jau.

________________________________________ __

Italė? Ne. ; D
[ooo, mano brangiosios, ir sugalvok tu man taip.]

___________________________

Something... Something beautiful.*

Seneli, norėčiau Tau pasakyti, kad jau praėjo daug laiko, kai Tu susiruošei (ne, bendrai nesiruošei) išeit. Ir išėjai.
Jau praėjo 19 mėnesių, mielas. Skaičiuoju lyg ant pirštų. Neleidžiu dulkėms susirinkt ant Tavo prisiminimų. Vis nušluostau.
Aš myliu Tave.
Ar prisimeni, kai aš čiuoždavau nuo tavo kojų kaip nuo kalniuko? Ir Tu sakydavai: "Giedrute, jau laikas miegučio..." Tuomet aš susirangydavau kitam kambaryje, prieš teliką, ir vaidindavau, jog esu užsnaudus. O Tu ateidavai, ir mane (besilaikančią, kad tik nesusijuokus) išnešdavai...
Arba... Prisimeni, kai traukėm mano klibantį dantuką pririšę prie jo siūlą? Kai aš bijojau, beprotiškai bijojau, o Tu kartojai: "Tas dantukas blogas, Giedrute, neskaudės..."
Kaip aš Tavęs pasiilgau.
Kaip man Tavęs trūksta.
Žinai, močiutė per greit paseno be Tavęs. Tiek daug pasikeitė, tiek daug dingo ir tiek daug naujo atsirado mūsų visų gyvenimuose...
Tik kažin, ar tai labai gerai.
Seneli, gal darkart nueikim prie "jūros"?
Gal pririnkim močiutei gėlių?
Gal dar nors vieną kartą nueikim į mišką ir apsimėtykim sniegu?
Gal šiek tiek patylėkim, tik ne palatoj...?

Kad tik galėčiau Tave visą surinkti iš tų žmonių, kuriems save išdalinai.
Tu man - reikalingas.*

Tavo, Giedrutė.

________________________________________ ________

Kai sunku, sugriausiu visus tuos pamatus, kuriuos pasistačiau.
Kad vėliau, atsitiesusi ir sukaupusi visas jėgas, galėčiau pradėt iš naujo.

Kaip neapsakomai man Tavęs reikia. (vis dėlto, nosinę tai paduoti reikia kažkam. (blush)) Mine.

Komentarai