yawn .
Sakau, jog pasiilgau. Ir sakau, tik sau. Nes tau pasakyti yra per sunku. Ne todėl, kad nenorėčiau, bet būtent todėl, kad per sunku. Kaip niekad anksčiau, dabar, jaučiu, matau, girdžiu kiekvieną smulkmeną... Vakar, šiandien ir rytoj. Turbūt.
Žmonės sako, jeigu taip iš tiesų yra - pasakyk.
Kaip gaila, jog aš neklausau žmonių.

Komentarai
„Neįmanoma prarasti to, ko niekada neturėjai.“ kur man tai girdėta? 😄 db nakti nemiegosiu ir bandysiu prisimint 😄
aviettine, nesitikėjau tavo tokių žodžių papildymo. Man gal reikia šiek tiek laiko. Šiek tiek, kad susikaupčiau, kad pasakyčiau. Nuo to kas būtina, nepabėgam nė vienas. Ačiū. ;>
Ir būtent dėlto, kad aš taip mąstau - pasakysiu tikrai. ;]
,,Žmonės sako, jeigu taip iš tiesų yra - pasakyk." O gal vis dėlto, Funcybabe, pasakyk. Nemanau, kad kažką po to prarasi, priešingai - gal atrasi. Ir nesvarbu, kad galbūt tas atradimas bus skaudus ir netoks, kokio tikėjaisi, bet bandyti verta. Vienaip ar kitaip, atradimai juk nebūna tik teigiami, neigiami kaip tik skatina keistis, atrasti, pastebėti visai naujus dalykus. Visada yra ir geroji galimybė, pusė. ;]
Man pastaruoju metu irgi panašiai.. Ir pasakyti taip pat negaliu :}
Tokių kaip tu, daug. Mane ši mintis tik ir paguodžia, nors taip mąstyti yra ganėtinai absurdiška, bet kas lieka... ;]