
Žvėris.//
Sėdėti ir nieko neveikti.
Tiesiog gurkšnoti vyšnių kompotą spoksant į monitoriaus ekraną, iš kurio š mane žiūri raudonplaukė mergina.
Retkarčiais pasvajoti apie karštą vonią.
Arba apie gerą orą.
Arba apie vasarą.
Arba bent apie pavasarį.
Arba apie Joną. (Hmm. Man regis tau patinka sėdėt mano mintyse, nes niekaip nesugebi iš jų išnykt. ; D)
________________________________________ ___________________________
Tadas Vidmantas
absurdopjesė
kampai
ištrauka
Veikėjai:
Litas – agresyvokas, nelabai protingos fizionomijos, tačiau kalba lėtai.
Pūkis – jautrus, tvarkingas ir verksmingas.
Žvėris – pedantiškas, manijakiškai tvarkingas ir keistai neritmingai garsiai kvėpuoja.
Nčiauskų Dukra – juokinga suknele apsirengusi mergina.
Tiutjis – darbiniais drabužiais apsirengęs, pasišiaušęs jaunuolis.
1 veiksmas
Ant grindų sėdi Litas ir drožia pieštuką. Drožles deda ant laikraščio. Pieštuką nudrožęs, jį smaigaliu trenkia į grindis ir nulaužia grafitą. Pradeda iš naujo. Tai padaro dar vieną kartą.
Ateina ŽVĖRIS
ŽVĖRIS: (susiėmęs už galvos) Va, šito šiuose namuose dar nebuvo!
LITAS: Eik eik, niekam tu neįdomus.
ŽVĖRIS: Kas dabar tvarkys, beproti?
LITAS: Eik eik, niekam tu neįdomus.
ŽVĖRIS: (patylėjęs) Jau sakei šitaip.
LITAS: Kaip sakiau?
ŽVĖRIS: Na, du kartus pakartojai tą patį.
LITAS: Ką pakartojau?
ŽVĖRIS: (mėgdžioja) Eik eik, niekam tu neįdomus.
LITAS: (rėkia) Tai kodėl tu dar čia?!!
Žvėris susiima už veido. Įbėga PŪKIS su dantų šepetėliu burnoje.
PŪKIS: Kh-ia-uvo?
LITAS: Ką tu čia vebleni?
PŪKIS paima nuo stalo puodelį ir išspjauna dantų pastą į jį.
PŪKIS: Kas čia buvo? Ko rėkaujat?
LITAS: Na, ten, (rodo į puodelį) tai buvo mano arbata.
ŽVĖRIS: O va, čia tai mano dantų šepetėlis… Bet jau gali turėt. Naują nusidrošiu.
PŪKIS: Taigi, mes juk visi draugai. Dalinkimės. (Pauzė) O kas taip pridirbo? (rodo į pieštuko drožles ant laikraščio).
LITAS: Aš nežinau.
ŽVĖRIS: Tai ką tu žinai?
LITAS: Žinau kiek Japonijos vaikai skiria spalvų ir atspalvių.
PŪKIS: Ir kiek gi jau?
LITAS: Kažkur apie keturis tūkstančius.
ŽVĖRIS: Ir tai netiksliai žinai.
LITAS: Tu bent tiek atskirk.
Ilgoka pauzė
LITAS: Na, atskirk. Laukiu.
Pauzė
ŽVĖRIS: Pūki!
PŪKIS: Ką?
ŽVĖRIS: Nubėk į lauką, pažiūrėk ar mūsų namai nedega. Kažkaip šilta…
PŪKIS išbėga
ŽVĖRIS: Atsimeni, kaip pernai žiemą šalta buvo. Namie net radiatoriai išsproginėjo.
LITAS: Tada, berods, radiatoriaus skeveldra tau ausį nutraukė.
ŽVĖRIS: Jo, nutraukė.
LITAS: (apžiūri Žvėries ausis) Bet kodėl tu dabar su abiem ausim? Tyčiojies?!!
ŽVĖRIS: Neee. Ataugo kažkaip. Gal dėl to, kad mankštą darau rytais…
________________________________________ ___________________________
Šypsausi. Boružiukui, Angelui, Katinui ir visiems kitiems.

Me & My Angel.
________________________________________
„... atkaklus laikymasis savo užsibrėžto tikslo pradeda smaugti bei įstumia žmogų į vargą, nes likimas dažnai visa kitaip pakreipia...“
(Liucijus Anėjus Seneka.)
Tiesiog gurkšnoti vyšnių kompotą spoksant į monitoriaus ekraną, iš kurio š mane žiūri raudonplaukė mergina.
Retkarčiais pasvajoti apie karštą vonią.
Arba apie gerą orą.
Arba apie vasarą.
Arba bent apie pavasarį.
Arba apie Joną. (Hmm. Man regis tau patinka sėdėt mano mintyse, nes niekaip nesugebi iš jų išnykt. ; D)
________________________________________ ___________________________
Tadas Vidmantas
absurdopjesė
kampai
ištrauka
Veikėjai:
Litas – agresyvokas, nelabai protingos fizionomijos, tačiau kalba lėtai.
Pūkis – jautrus, tvarkingas ir verksmingas.
Žvėris – pedantiškas, manijakiškai tvarkingas ir keistai neritmingai garsiai kvėpuoja.
Nčiauskų Dukra – juokinga suknele apsirengusi mergina.
Tiutjis – darbiniais drabužiais apsirengęs, pasišiaušęs jaunuolis.
1 veiksmas
Ant grindų sėdi Litas ir drožia pieštuką. Drožles deda ant laikraščio. Pieštuką nudrožęs, jį smaigaliu trenkia į grindis ir nulaužia grafitą. Pradeda iš naujo. Tai padaro dar vieną kartą.
Ateina ŽVĖRIS
ŽVĖRIS: (susiėmęs už galvos) Va, šito šiuose namuose dar nebuvo!
LITAS: Eik eik, niekam tu neįdomus.
ŽVĖRIS: Kas dabar tvarkys, beproti?
LITAS: Eik eik, niekam tu neįdomus.
ŽVĖRIS: (patylėjęs) Jau sakei šitaip.
LITAS: Kaip sakiau?
ŽVĖRIS: Na, du kartus pakartojai tą patį.
LITAS: Ką pakartojau?
ŽVĖRIS: (mėgdžioja) Eik eik, niekam tu neįdomus.
LITAS: (rėkia) Tai kodėl tu dar čia?!!
Žvėris susiima už veido. Įbėga PŪKIS su dantų šepetėliu burnoje.
PŪKIS: Kh-ia-uvo?
LITAS: Ką tu čia vebleni?
PŪKIS paima nuo stalo puodelį ir išspjauna dantų pastą į jį.
PŪKIS: Kas čia buvo? Ko rėkaujat?
LITAS: Na, ten, (rodo į puodelį) tai buvo mano arbata.
ŽVĖRIS: O va, čia tai mano dantų šepetėlis… Bet jau gali turėt. Naują nusidrošiu.
PŪKIS: Taigi, mes juk visi draugai. Dalinkimės. (Pauzė) O kas taip pridirbo? (rodo į pieštuko drožles ant laikraščio).
LITAS: Aš nežinau.
ŽVĖRIS: Tai ką tu žinai?
LITAS: Žinau kiek Japonijos vaikai skiria spalvų ir atspalvių.
PŪKIS: Ir kiek gi jau?
LITAS: Kažkur apie keturis tūkstančius.
ŽVĖRIS: Ir tai netiksliai žinai.
LITAS: Tu bent tiek atskirk.
Ilgoka pauzė
LITAS: Na, atskirk. Laukiu.
Pauzė
ŽVĖRIS: Pūki!
PŪKIS: Ką?
ŽVĖRIS: Nubėk į lauką, pažiūrėk ar mūsų namai nedega. Kažkaip šilta…
PŪKIS išbėga
ŽVĖRIS: Atsimeni, kaip pernai žiemą šalta buvo. Namie net radiatoriai išsproginėjo.
LITAS: Tada, berods, radiatoriaus skeveldra tau ausį nutraukė.
ŽVĖRIS: Jo, nutraukė.
LITAS: (apžiūri Žvėries ausis) Bet kodėl tu dabar su abiem ausim? Tyčiojies?!!
ŽVĖRIS: Neee. Ataugo kažkaip. Gal dėl to, kad mankštą darau rytais…
________________________________________ ___________________________
Šypsausi. Boružiukui, Angelui, Katinui ir visiems kitiems.

Me & My Angel.
________________________________________
„... atkaklus laikymasis savo užsibrėžto tikslo pradeda smaugti bei įstumia žmogų į vargą, nes likimas dažnai visa kitaip pakreipia...“
(Liucijus Anėjus Seneka.)

Komentarai