KūrybaEilėraštis

Tiesiog...


Nerimstanti jūra tyliam kuždesy,
Ir skausmo bekraščiai krantai.
Tyvuliuoja kaip toliai, labai tolimi,
Lyg kelionių ištroškę laivai.

Mums reikia skubėti ir lėkt iš tenai,
Kur vandenys ošia skausmu.
Nuskrisim lyg vėjo pakylėti -
Be perstojo aš jum šaukiu.

Neramūs kalnų atšlaitai,
Piktų kėslų prisunktos jų akys.
Tyli gyvastis neužsibus čia ilgai,
Nukris kaip lpelsi sušlapęs...

Kodėl ir vėl saulė teka viena?
Kodėl?! Klykiu be jausmų.
Išties, juk mirsim vis tiek kažkada,
Ir būsim laisvi, be sparnų.

Komentarai