uz lango vejas lauzo medziu sakas,o man taip liudna.kartais norisi buti ta vejo siubuojama saka.tada neskaudetu taip labai ir ten,krutineje netuksetu mazute iskankinta sirdele.nebereiketu lieti karciu asaru,juk medziai neverkia...taip jie irgi kaip zmones vaitoja is skausmo,bet asaromis skruostu neplauna...o dar geriau noreciau buti tuo besirdziu,lediniu veju...kodel zmonems buna taip sunku?kodel turime kenteti?kodel i si pasauli neatejau pakilus akmens pavidalu?kodel patekau i toki jautru ir pazeidziama zmogaus kuna?kodel dievas man suteike prota?kad suvokciau savo klaidas ir del ju kenteciau?kam dave akis?kad matyciau skurda ir nelaimes?kam dave lupas?kad pajusciau kartu gyvenimo skoni?kam dave sirdi?kad ji pamiltu ir kad ja suzeistu?kodel?kartais galvoju kodel as cia?butent sitam mieste,sitoje gatveje,sitoje seimoje,tarp situ draugu...ar mano vieta tikrai cia?jeigu cia esu vadinasi taip.bet as nenoriu cia buti...as noriu pakilti ir skristi,skristi,skristi...aisku ateina laikas ir nukristi...bet argi tai svarbu?as noriu nebuti.noriu isnykti is cia,nieko po saves nepalikdama.nei pacioje zemeje nei zmoniu sirdyse,as tik noriu skristi...ar gi tiek daug noriu?
|
Komentarai
Pasiilgti laisvės- suprantama. Bet geriau be dramatizmo.
.. Išsamiau, argi ne? Tavo žodžiai prieštarauja tavo veiksmams. Sakai, jog nori išnykti, bet tuo pačiu registruojiesi kažkokiame forume, kuriame kažką palieki. Dievas tau davė protą, kad įvertintum ką turi, ką matai, ir ką jauti. Kad mokytumeisi iš klaidų. "kam dave akis?" Paklausk to neregio. Į tolesnius tavo klausimus neatsakysiu, nes žmogaus anatomiją išmanau ne taip gerai. Tavo dienoraštis nėra nuoširdus. Kiekvienas sakinys atrodo išspaustas, kad pasiektum kuo maksimalesnį efektą. Štai ir praplėčiau savo pirmąjį komentarą.
Tai skrisk. Medžio prie kojos pririšęs niekas nelaiko. Bet...ar nori tikrai skritsti "Yourself",o gal tiesiog nori,kad kažkas tave..pakeltų...? Ahm,man skaitant toks klausimas iškilo.
T_y_L_a rašė: Daugžodžiavimas.
Daugžodžiavimas.