
~*Tai buvo Ji*~
Staiga išgirstu žingsnius. Tą nuostabų kulniukų kaukšėjimą atpažinčiau iš betkur. Prasivėrė durys ir gracingai įžengė Faustė. Visa klasė prisipyldė nepakartojamo jazminų kvapo. Faustė visada kvepėdavo jazminais.
Ši pastebėjusi tuščią klasę truputį sutriko, bet iškėlus galvą atsisėdo į savo suolą. Išsitraukė veidrodėlį ir pasiputlino lupytes. Aš gaudžiau kiekvieną jos įkvėptą oro gūsi, stebėjau kiekvieną jos rankų judėsį. Mano lūpos pradėjo virpėti stebint jos. Aš sukaupusi visą drąsa žiojausi pasisveikint, kai ši uždarė veidrodėli ir suriko piktu žvilgsnius:
-Ko čia spoksia, nevėkšla?
Aš nusukau žvilgsnį. Nenorėjau, kad ji pastebėtų manąsias ašaras.
Netrukus į klasę subildėjo mokiniai. Faustė buvo visų mėgstama. O aš visada sedėjau viena..
Komentarai