KūrybaDaina
Neužtrenkim durų
Ilgai aš klaidžioju po pasaulį viena,
kol radau aš tave...
Bridau per sniegą, ėjau basa per smėlį,
jaučiau šaltus lietaus lašus.
Pasaulio pakrašty tave aš suradau,
tu skirtas man, aš - tau, tave aš pamilau.
Mes perplauksim jūrą ir perlipsim kalnus,
kad ir kaip tai sunku, mes viską galim kartu.
Padovanosiu tau aš ryto rasą
Ir gaivius lietaus lašus,
atsiųsiu daug tau saulės spindulių,
kad tik būtume kartu.
Surasim saulę ir visus žvaigždžių takus,
atrasim laimę, kol būsime kartu.
Viskas, viskas tik tau,
Tik neužtrenkim durų vienas kitam.
Komentarai
kažkaip priedainio nesimato.5,5/10
Labai graži daina.Stilius kiek panašus į mano,eiles ir tekstus. Noris duoti 10 ir tiek. Pražįstu kaip rožė-tyra ir laiminga, Paslėpus spyglius-man tai nebūdinga. Jaučiuosi laiminga, meilės kupina Džiaugsmo pilna ir laisva visada. Bet greitai išnyksta viskas ir vėl, Spyglius parodau ir badaus kažkodėl, Gal pyktis sugrįžo, gal meilė kalta, Bet viskas blogyn… Jaučiuosi pikta. Ir štai pagaliau kančios sugrįžo, Tyliu ir vėl, vėl viskas pranyko. Spygliai nubyrėjo, žiedas pratrūko, Skausmo nugalėta, rožė nubluko…