
Mano gimtine esi, mėlynas Nemuno vingi !

Tau aš dėkinga esu už savo skausmą ir viltį

Baltijos jūra lengvai supa svajonių laivelį

O tarp žalių ežerų stovi malūnas prie kelio

Mūsų dienos kaip šventė,

Kaip žydėjimas vyšnios,

Tad skubėkim gyventi, nes prabėgs nebegrįš jos

Tad skubėkime džiaugtis,

Vai prabėgs nebegrįš jos,

Mūsų dienos kaip šventė,

Kaip žydejimas vyšnios.

vice versa.
________________________________________ ______________________________
1. Čia ne kelionių katalogas;
2. Ir net ne žavus propogandinis skelbimukas;
3. Tai maldos posmelis Dievui Fotoaparatui;
4. O iš tikrųjų čia Graikijos salos;
5. ‘Katalaveno, alla liha milao’;
6. Knoso akmenys prie-skonina vaizduotę;
7. Ir Atlantidoje ‘baltas (Kernagio) paukštis’ gieda;
8. Nėra nei Arėjo, nei Dioniso;
9. Titans ir Vangelis juodam kabriolete;
10. Linksmieji serpantinai ir Retsina perplautas skrandis;
11. Mėlynai balti namai – nacionalistinė duoklė vėliavai;
12. Saulėtekiai kalnų balkonėliuose: beveik antikvariniai šešėliai;
<…>
53. Pakrauta saulės baterija. Ji tiko tenais.

Komentarai
: ]] kvailos varnos vis prisala prie laidu. sidabriniame karste pasidare anksta?
Kreta iskart pazinau. Patikekit, tai nuostabi vieta. Aisku, turi prisirists prie kondicionieriaus, bet aplinka ir zmones - fantastika
Xpo>> Nežinau kodėl, bet ten ramu... todėl ir noriu.. be to toli nuo Lietuvos...
Aš irgi mieliau noriu į kitą šalį. Tik ten daugYbė medžių ir sodriai žalios. Gražu man, kai turi savą, kur nori. O visa šitai – tik batareikos pakrovimas. Ir dar porą jaukių mažmožių.
Aš ir norėčiau į Islandiją pasiklausyt muzikos
Gražu. Savotiškai pavydžiu... bet mielaiu noriu į šalį, kur medžiai neauga...