KūrybaEilėraštis
Kančia
Siela klykia vieniša
Širdyje vien tiktai kančia.
Kūnas nori - nurimt,
Siela nori - pakilt,
Paukštis jau negali čiulbėt,
Gėlės - negali žydėt…
Sėdžiu vienas tamsoje,
Juodos mintys galvoje.
Siela nori tik šviesos,
Kūnas nori tik aistros.
Bet varna negali čiulbėt,
Usnys negali žydėt,
Akys jau negali jos regėt
O rankos jau negali jos lytėt.
Ir aš jau nieko negaliu
Tiktai kenčiu, kenčiu, kenčiu.
Komentarai
na kunas aistros nori nesnori fizinio o dusia be meiles...ai ka as zinau
Man trečias posmas iš konteksto išėjo.... tris kartus skaičiau ir jis man vis tiek kaip nauja pradžia...
seip visas eilerastis liux beat paskutinis stulpelis man nelabai patiko