Pratęsimas istorijos, žmonijos suklupimai.
Dingstis tai garbė, tolimas dundėjimas.
Debesys susikaupė ir pratrūko:
Ašys sugriuvo, čia nėr šiaurės ar pietų.
Tolimais ledas žlunga lėtai,
Ledas virsta į vandenį..
Ledas virsta į vandenį...

Vanduo tvinsta per viską,
Miestai trenksmingai griūna
Po galingosios bangos.
Paskutinysis žmogus toks mažas,
Pasineria į paskutiniąsias savo maudynes.

Tai pabaiga pradžios,
Tai pradžia pabaigos,
Vidurio vidurys, vidurinis taškas, galas ir pradžia:
Pirmoji ketera jau kyla, atskirdama bangą,
Tolumoj ledas formuojasi vėl,
Poliai atsistato vėl,
Vanduo slopsta kaip mirusiojo kraujas.

Ir kai vanduo užgula vėl,
Visi mirę, gyvo nėr.

Ir tada jis pasakė:
Kiekvienas žingsnis, regis,
neišvengiama pasekmė po ankstesniojo
Ir galiausiai ten vilioja vis labiau ir labiau ryškiau.
Visiškas sunaikinimas.

Tai pabaiga pradžios,
Tai pradžia pabaigos,
Ir kai vanduo užgula vėl,
Visi jau mirę, gyvo nėr.

Komentarai

gedged

Labai teisingas pastebėjimas dėl pirmųjų eilučių. Nors turbūt niekada nebūčiau "Gone is the glory" taip išvertus. Dėl anglų kalbos žinių trūkumo buvo gan sunku lietuviškiau tai sustyguot, kaip ir priešpaskutiniame posmelyje, kuris skaitos kiek nerišliai. Tuo labiau, kad norėjos šiokį tokį rimą palikt ir lietuviškame vertime. Ir dėkui už 10.

Alvydas1

Continuing the story, humanity stumbles-- gone is the glory, there's a far distant rumble. Nesusilaikau neįkišęs savo trigrašio. Manding ši eilutė tokia: Pasakojimą tęsiant, žmonija suklumpa— Didybė, kiek jos beesa, tik tolumoj dunda. Daina išversta puikiai. Hamilis tikras poetas, ir jo dainos tai eilėraščiai. gedged jaučia jo stilių.Dešimt balų.