Čia ne dienoraštis...
Atrodė, lyg būčiau patekus rojun. Laikas ėmė tekėt atgal. Viskas: stogai, medžiai, asfaltas, sukos ratu. Vėjo gūsis pakedeno man plaukus. Ir tada išgirdau žodžius: "Jau laikas".
Ir išėjo. Nuskynė. Pamynė. Pasisavino. Atėmė. Išplėšė. O aš vis tiek laiminga.

Laikas... Kai jis čia pat, alsuoja man į pakaušį, atrodo, paukštis skrenda tolumon. Ir tada pagalvoju...ar.. ar Dievas su Mefistofeliu irgi... verkia?..
Kai pažvelgę žemėn vietoj žydinčių sodų, lakštingalų giesmių, pasaulio taikos (juokingai skamba) regi vien tik dūmus ir nykią karo vėliavą iškeltą.
Gal jie irgi nori draugauti? Tik per daug išdidūs, kad mėgintų taikytis...
Gena gena pikto Dievo rykštę.

Komentarai
Gena gena pikto Dievo rykštę atgalion ir atsigręžt neleis, sako mirdamas mane tu keikei,o numiręs surūstėjai dar labiau.. lala ok ne į temą aš čia.:.DDDD šiaip gražu
cia tikray nedienorastis(wisgj tj wienas zodis)
👍 NiCe.,.