...kai ilgai kopinėji dieninėmis užuolaidomis aukštyn ir žemyn, kyla nenumaldomas noras perlįst kiaurai lango stiklą, pasprukt iš tos ketursienės dėžutės - buto, pabėgt iš betoninių miesto džiunglių. Kai už tokias svajones tave grasina patupdyt į arbatinuką ir išvežt į kambarį baltomis minkštomis sienomis, ilgesys suspaudžia širdį, ir tu iš visų jėgų bandai įlįst į paveikslo piešinį bei tapt jo dalimi, išdidžiai metų metus žvelgt į žioplius meno ekspertus, ir nenorėt nieko, nei laisvės, nei šviežio oro, tik dar gilesnės ramybės. Tai kas, kad esi tik cukrinukė musytė.
|
Komentarai
I koki noretum ilist paveiksla??? 😃 Isries ir as KARTAIS taip pasijuntu ! Bet ramybes vistiek nerandu tad tenka nusiraminti ! ;P