Tu man saldžios nuorukos pradeginta skylė pirštinėje.
Tu man epilogas gyvenimo poemoje.
Tu gyvenimo siūlas, kuriuo teka mano ašaros ir tas slaptas jausmas.
Tu mano gęstanti žara, vis atskleidžianti kasnaktinį kelia į tamsos glėbį.
Tu mano pilka rudeninė dulksna, be kurios ruduo nebūtų rudeniškas.
Tu mano byrantys karoliukai, kurie padeda suprastii, kas tai - džiugesys.
Tu mano radiacija, be kurios negaliu išlikti kažkur laukuose.
Tu mano Paryžiaus katedra, kuri degina nuodėmingus padus vos į ją įžengus.
Tu mano altorius, kurio šešėliuose bandau slėptis nuo puikybės.
Tu mano tuštuma, be kurios pasaulis nerastų pilnatvės.
Tu mano..

Komentarai