KūrybaEilėraštis

Klajojantys lapai


Besivydami raudoną saulę
Bėgdami nuo šešelių milžinų
Tamsos ir negandų šalies
Pralenkti laiką bandėm

Pasileidom vėjo pučiami
Blaškomu buriu pirmyn
I saules šviesą skaisčią
Tikėdami degančia viltim

Bet mes tik lapai
pageltę, atsiskyrę, vieniši
Nelemta mums padangę užvaldyt
Ir tapti paukščiais be sparnų

Širdies turtus iškeitę
I naujų laikų viltis
Mes verkiam tyliai
Ir tariame zodzius nebyliai

Nebėra kam mūsų išklausyti
Nes mes tik lapai
Paraudę, nukritę, pasmerkti
Ir i toli nunesti

Tamsa pavijo mus
Ir lėtai prarijo
Apglobė tyla
Kurią sudrumsti nevalia

Graužia mus jau kirminai
Ir nykstame lėtai...
Bet mes juk lapai...
Purvini,puvantis ir mirę...

Komentarai

Genqr

Kai deliojau sitas mintis sireikiskiu parke, net nepagalvojau jog po metu pats patirsiu ka tai reiskia... Likimo ironija. Aciu uz jusu komentarus,malonu girdeti 😃

kinomane

Gražu ,ir pabaiga stipri,pliusas

Sahja

Geras eilėraštis apie mus ,apie dabartinį pasaulį ir mus jame, ir mus apskritai visame kur....Taikliai parašei,taip ir aš suprantu,už tai devyni balai........Tau išeina gilesni eilėraščiai,į kuriuos norisi įsigilinti..Šaunu.....

hipiunamas

Tu žinai mano nuomonę pie Tave, Vladai..😘

Genqr

Daugelis turintys savojonių zmonių nori padaryti tai, kas neįmanoma,net jei tai ir akivaizdu...Tuo ir yra žavios mūsų svajonės 😃

tylosMinute

labai gražu! "Ir tapti paukščiais be sparnų" paveikė mane ši eilutė.