...skausmo mokykla...
kartais užrakintos durys atsiveria...
ir pro jas skverbiasi skausmo lasai...sunku rasti vietą, kurioje galėtum pasislėpti nuo savęs...sunku atrasti tą tvirtovę, už kurios sienų nebūtų jokio sakausmo...ir aš galvoju ar esą tokia laimės šalis, kurioje praitės skausmai nesugįžta niekados...
bet skausmas-pati sunkiausia mokykla, kurios egzaminų daugelis, deja, neišlaikome ir pasiduodame vos įpusėją šią mokyklą... šios mokyklos baigimas ir nepasidavimas pusiaukelyje, išliekant žmogumi su siela ir nepraradus brangiausių gyvenimo vertybių...dažniausiai mes prarandam sielą patys to nesuprasdami... ir mes mokam gyvent be sielos...bet retas, kuris tai supranta... Ar esat matę žmogų be sielos?
...dabar rašau apie tai, galbūt tikiedamasi sukaupti jėgas skausmo mokykloj...ir vis dėlto rašydama jaučiu, jog tvirtėju...
kartais mes per daug pamilstame skausmą ir su juo per daug suidraugaujam, nebenorim jo paleisti ir šlykščiai miegaujames skausmu...
... ir mano siela nurimo...
Enya-vaistai mano sielai
Komentarai
nešvaistyk gyvenimo
prieblanda rašė: Viskas taip realiai...
xdidix rašė: tu gali.. grazej parasej.. ;]
Viskas taip realiai...
tu gali.. grazej parasej.. ;]