KūrybaEilėraštis

Ten, kur toliai veda į nežinią


Palikęs tave praeities atgarsiuos
iš sunkaus agonijos sapno
pabėgau į nesujauktą tylą beribę
tam, kad atgimčiau dar kartą

Tau galiu paaiškint tik tai
kad bandau ištrūkt iš šito pasaulio
mano vaizdai susiliejo vaizduotėj
neįvertinau, nepaskaičiavau, neišmatavau...

Ten, kur toliai veda į nežinią
nerimsta toliuos tik vėjo daina
didinga žiema, šaltis ir ledas,
nes prasmė čia visur, patikėk ji yra...

Prieš akis atsiveria erdvės didžiulės
man suteikia džiaugsmo liūdni paukščių klyksmai
nebeieškau meilės, nes ją praradau
galbūt jos neatrasiu daugiau....

Tik mano mintys šviesesnės dabar
gal dėl to, kad siaučia pūga
aš tiesiog myliu šitas erdves
nes galbūt pasiklydau jose....

Ten, kur einu aš į nežinią
nurimstu toliuos sutikdamas tylą
jei dabar karaliauja tyla
vadinas laikas atėjo jai

Ir kai ateis ji paiimti manęs
Aš ten būsiu, jeigu jai taip reikės
Ir išnyksiu pakilęs aukštai
virtęs paukščiu skrisiu laiko ženklais

Pūgos užpustys kas buvo belikę
krentančios snaigės ištrins amžiams viską
tik suplyšę, skurdūs medžių vainikai
bylos nurimę, žiemą sutikę

Ir nenoriu meluot tau kad myliu,
nebenoriu regėt ašarų sūrių
tu atleisk man ir pamiršk mane
kelio atgal nebėra, aš jau ten...

Ten, kur toliai veda į nežinią
nerimsta toliuos tik vėjo pūga
didinga žiema, šaltis ir ledas
nes prasmė yra, patikėk visur ji yra....

Komentarai

Indie

Atrodo, kad kalbi apie vieną, vėl atitrūksti, vėl grįžti. Labiau vientisumo reikia. +7

prieblanda

kartis fainai, o kartai mintys atitrūkusios viena nuo kitos, truputėlį painu, gal kad ilgokas... 😃

gintuks77

Laukiu Jusu ivertinimo....