KūrybaEilėraštis

Nežemiška laimė


Krentantys
nežinojimo lašai
suvilgė
piktą žemę
Būrys
beprasmiškai
plasnojančių paukščių
paliko
šlapią krantą
Regiu
baloje
savo veidą -
liūdną...

Laikiau
tą nežmonišką
laimę
savo rankose
ir
kaip vaikas
nenorėjau
paleist

Sapnuojantys
košmarus šlaitai
gūdžią naktį
krūpteli
nuo gatvių
šviesų
Žibintai
krentančių nežinojimo
lašų
liudininkai...

Liudininkai
mano pamestos
ir
nežemiškos laimės...

Komentarai