KūrybaEilėraštis
Nekviestoji viešnia
Kaukėtoj tyloj
prabilo
kimi širdis.
Neišgirdau,
ką ji šnibždėjo,
bet žinojau...
tuojau...
Žvakėtoj tamsoj
atšalo
šnekančios rankos.
Nespėjau,
suprasti kalbos,
bet jau jutau...
tuojau...
Teatralizuotoj nakty
pamačiau
ieškančias akis.
Nežinau,
ar surado...
Bet žinojau...
tuojau...

Komentarai
man jis pasirode kitox nei kiti...