KūrybaEilėraštis
Vyšnia
Gruodžio pabaigoj.
Kai tu šalai.
Nubraukei savo ašaras
Ir vėl užmigai.
Manei, jog sugebėsi,
Jog viską padarysi taip,
Jog vėl pražyst suspėsi,
Bet tu apsirikai.
Šaltis užsmaugė rankas
Ledinis vanduo sustingdė venas,
O snaigių ataka
Buvo mirtina...
Manei, jog sugebėsi,
Žalius lapus pasėsi,
Jog vėl regėsi saulę,
Bet nepadėjo ta apgaulė.
Žiema aplaužė tau šakas,
O ledas sutraukė šaknis,
Viskas, ką turėjai,
Tai šiluma giliai šerdyje.
Ten amžinai gyveno ugnis,
Tiršta kaip naktis,
Manei, jog sugebėsi,
Jog vėl pražyst suspėsi...

Komentarai
👍