Kasdienybė - banalybė.
Išdavikai. Akmenys po kojom. Keturios matematikos temos per dvi pamokas. Nešiausi galvą kuprinėj. Mamos balsas: -Kodėl perėjai per kambarį su batais? Tylus atsakymas: -Nežinau. Patėvio kalbėjimasis su savim. Dėjau ant to sugedusio…
Išdavikai.
Akmenys po kojom.
Keturios matematikos temos per dvi pamokas.
Nešiausi galvą kuprinėj.
Mamos balsas:
-Kodėl perėjai per kambarį su batais?
Tylus atsakymas:
-Nežinau.
Patėvio kalbėjimasis su savim.
Dėjau ant to sugedusio skaitliuko.
Palikit mane vieną.
Bomba vadinama smegenimis.
Mažytė liepsnelė ir susprogs.
Pulsuojanti galva.
Kūnas - savotiška muzika.
-Reda, nukraustyk spintelę.
Reda puoduko nebepakelia!
Tai - mano kasdienybė - banalybė.
Atea.

Komentarai
Ir tu tai vadini banalybe? Štai mano pasakojimas: Lūžtančios kojos ryto šviesoje, Karšta arbata karštą dieną, Žingsniai per žalias pievas, Šauniosios mokyklėlės link. Sėdėk, miegok, lauk skambučio - Štai tavoji prigimtis. Šelki tu per pertraukas, Miegoki per pamokas. Su kopūstu, vadinamu galva, Pjaunamu per pusę, Dedamu į karštą pavasario sriubą, Grįžti tu išviręs it toji daržovė. Atsisėdi ir sėdi music'e. O kur dar namų darbai - Didžioji laisvalaikio puošmena. Kur pasiruošimas kontroliniui - Lyg spindintis briliantas. Eik miegot, tik greičiau - Laikrodis muša vidurnaktį. Sudie, pasauli! Po septynių valandų grįžk Į šio kūrinuko pradžią...