KūrybaEilėraštis
Žvėris
Tada kai pradeda mėnulis atspindėti šviesą
Kai sužimba danguje kelios žvaigždės.
Aš vaikštinėju gatvėmis lyg tykantis grobio žvėris
Nors pati galbūt tapsiu grobis.
Išeinu iš namų lyg išvarytas šuo
Ir ieškau naujų sau namų.
Tačiau nerandu
Ir tampu sužvėrėjusiu naminiu gyvūnėliu.
Neieškau šviesos
Ji tik drasko akis.
Slepiuosi tamsoj
Ji šildo man akmeniu virtusią širdį.
Myliu nusvirusias medžių šakeles
Graužiantį sielą mėnulį.
Myliu mirusius saulėlydžius
Myliu naktyje sėdintį Kažką.
Rankos vilko letenomis pavirto
Drabužiai susiliejančiu su tamsa kailiu tapo.
Iš veido liko tik snukis
O melsvai žalios akys virto stingančiomis vilko akimis...
Mieguistomis žvėries akimis.

Komentarai
Aciu Sahja .
tik 10.
Tas snukis... nepatiko man tas žodis