KūrybaEilėraštis
Balsai
Kai vakaras atskris...
Sparnuoto vėjo nešinas...
Ir nerimas, ir neviltis,-
Pabels tavon širdin...
Rusenant vilčiai paskutinei,
Naktis...šešėlis vėl palies mintis...
Ir vėl aplenks mane,
Ta nelemta lemties dalia...
Spindės delne skaisti aušra,
Vakarė tango šoks jau danguje...
Bet ar sugrįš ta praeitis skaudi?
Bet ar ištvers ta našta tvarinys...?
Girdžiu...kaip dužta laimės šukės...
Kaip verkia žvaigždės tyloje...
Ar apkabinsi balta rožės žiedą...?
Susmigus praeities aidams giliai...
...ir ar suprasi tai, ką sako tau balsai...?

Komentarai
eh, rimo reik.joa, ko dar...nu, mintis cia kokia, primink? ir t.t.
1) "Sparnuoto vėjo nešinas..." taisytina į "nešamas". gali būti "sparnuotu vėju nešinas". 2) Per daug daugtaškių. Daugtaškis nepažymi minties gilumo, tik jos neužbaigtumą. 3) "nelemta lemties" - man skamba kaip sviestas sviestuotas 4)Gramatinės klaidos 5)Per daug nuvalkiotų įvaizdžių. nevertinsiu, nes nenoriu gadinti pažymio. suminėjau ne viską, nes tingiu lįsti į analizes, o prisikabint prie ko nors vis tiek norisi...;]]