Vakar buvo Zemynos 12toku isleistuves. Kad jau mano pacios lankyta mokykla, ejom mokytojams pasirodyti, pasveikinti kelis draugus, siemet baigusius, ir mergaitiskai apkalbeti sukneles, zinoma. Prisiminem praeita vasara, kai patys sedejom toje baznycioje ir uzpavydejom. Noreciau dar vienu isleistuviu savo.
Ir kas cia dabar, kai jau baigi mokykla, visi mokytojai isskestom rankom tave pasitinka, taip glosto ir graziais zodziais vadina? Atrodo, kad buciau buvusi labai megstama tada, o mus sietu patys graziausi prisiminimai. Net ir Maldziene, biologijos mokytoja, ciauskejo lyg sena drauge, nors dar ir dabar prisimenu kokia susiraukusi piktai burbuliavo kazka panoseje, kai pranesiau, kad rinksiuosi biologija 11toje klaseje, vistik.
Palaimino juos vakar griaustinis ir zaibas ir lietus..
----

Jei apie mane pacia dar, tai nezinau is kur tas toks didelis nooooras rudenioo. rudens? Mokytis, visiskai kitokios aplinkos, zmoniu ir to 20to gimtadienio ! Atrodo neina sustoti ties siandiena ir tik buti. Gyventi skubu, sako. O ka? Blogai, bet prievarta prisesti uodegos, idant dienos nesikeistu taip greitai, neiseina. Seniai zinau ko noriu, jau taip seniai, kad kuo arciau, tuo labiau norisi persokti ta laiko tarpa ir velniop tas neisnaudotas dienas. Turbut idealizuoju - teisindamasi sakyciau. Gi svajones visada rozines atrodo iki kol pradeda pildytis. Tokiu atveju, i realybe planuoju grizti nuo rugsejo.

https://2.bp.blogspot.com/_OvquP0BWuwI/R8yrbnrZ8sI/AAAAAAAAEq0/q1PtQYRJIt0/s400/Rodney+Smith.jpg

Komentarai