Sitaip daug turiu pasakyti, kad net nezinau nuo ko ir pradeti. Mastosi greiciau, nei speju istarti zodzius, tai viskas lieka neaisku. Kiekviena diena milijonas dalyku atsitinka, nuo sekundes kai pabundu ir palieku, iki kol griztu, atgal vakare. Kiekvienas ikvepimas kazka reiskia, dazniausiai viena ir ta pati. ir,keisciausia, kad vistiek norisi pasidalinti. 

I want you to show me every twisted,

frightened thought

you've ever had.

I want your eyes to crack

my bones;

I want your words to tear

my skin

apart.

-----------------

man atrodo turejau buti architekte. vidinis balsas taip ir sake, tik mano kreivos kojos ne visai tuo keliu pasuko. letooka as, atsibundu po triju metu.

cia siaip grazus paveiksliukas.

Komentarai