*always believe in the good

Mes turime toki absurdiska iproti – norim kad visi I musu gyvenimus ateitu jau pasiruose. Jau uzauge. Ir visiskai uzpildyti. Kai tuo tarpu mes patys sau leidziame gracingai tobuleti palaipsniui.

As irgi tokia. Kaip ir jie, kaip ir Jus. Su dideliu noru, didesniu uz save pacia, pasikeisti. Zinosiu kad pasaulis, kartu su juo ir as, tobulejam, kad mes augame, kad pleciames, kai kaskarta ‘pagavus’ save elgiantis sitap, vertinant ar teisiant kita, del jo emocinio arba dvasinio dar-ne-tobulumo, pirmas dalykas, kuri noresis padaryti – tai begti nusiplauti pirstu, nes zinooosim, kad dievazi, o jie dar tikrai nera svarus uztektinai, kad be sazines jausmo galetume sau leisti juos nukreipti I kita asmeni.

Do everything with gentleness. With kindness. With Reverence. That is how grace moves. That is how love dances.*

Komentarai