Niekada nepasizymejau didele kantrybe siaip. Ka cia slepti. Augdama be broliu ir be seseru, labai velai ismokau dalintis  daiktais, nustoti zudyti akimis, kai kas nors ka nors paima mano o jei dar, neduok die, ne I ta vieta atgal padeda, zvaigzdziu karai prasidedavo. Bet nusiraminau. Atvaziavau I universiteta, ir prisitaikiau. Prie normalaus pasaulio. Prie kitu ir aplinkos. Ir dirbau ir dirbau. Ties savim ir savo poziurio, ties savo kantrybe, tolerancija, liezuvio uz dantu laikymu. Nebeteisiau zmoniu ir nebepraleisdavau naktu bemiegiu mastydama kodel as nepatinku vienam ar kitam. ha. Buvo toks pereinamasis laikotarpis, ilgai uzsiteses siaip jau, kai net nebuvau simtaprocentiskai tikrai ar tokia sau pati patinku, galvojau gal per skyyysta. Bet tingejau kazka keisti, man buvo patogu ir nejudinau pirstuko, ne vieno. Tai, kaip jau ne pirma karta mano gyvenime atsitinka, siaip istikruju manau, kad cia kazkoks 'kelias' mano, kad visada pries visus tuos nusvitimus taip buna; kai netiketai uzsidega lempute, as atsikeliu ir sakau: - ne! viskas, gana. Iseikvojau jau visa kantrybe, kuria man teveliai dovanojo bereikalo. Ne todel, kad as per nakti pasidariau arogantiska, ne. pasiekiau ta taska, kai jau, mano galva, per daug kainuoja svaistyti laika tam kas manes netenkina, arba, dar blogiau - skaudina. Nebeturiu kantrybes cinizmui, perdetam kritikavimui, ar begediskams kitu reikalavimams, bet kokokiems, nesvarbu.

As nesistengiu peraukleti suaugusiu zmonu, ne mano vieta, ne mano laikas, bet nebesvaistysiu ne vienos minutes tiems, kurie meluoja, ar yra vedini manipuliacijos troskimo. Gana koegzistuoti apsimetinejimu, gana leistis valdomam hipokratijos, nenuosirdumo ir pigiu komplimentu. Nebetoleruoju tik pasirinktinio zinojimo ir tik del asmenines naudos atsirinktos, itiketos informacijos, ar akademines arogancijos. As neseku populiariu paskalu ir nesiderinu. Negaliu pakesti, visa savo esybe, konfliktu ir lyginimu. As sventai tikiu I toki pasauli, kuris ryskus savo skirtingais kampais, skirtingais poziuriais, zmonemis. Nemegstu sustagarejusiu, neapkenciu nelanksciu asmenybiu. Virpu is pykcio pastebejus lojalumo trukuma. Niekada turbut neprisileisciau arti tu, kurie nesugeba pasakyti paprasto grazaus zodzio, ar mazycio padrasinimo. Situacijos isputimas is jos remu man kelia nuoboduly, nes nu, as mokykla baigiau jau pries septynis metus, su visom isivaizduojamom dramom ir sugedusiais telefonais, o ir nesidairau atgal, aciu. Kreivai ziuriu I nemegstancius gyvunu, nespecialiai, bet noriu nenoriu teisiu tyliai viduje, gimsta kazkoks mazytis nepasitikejimo jausmas, sori. ir, galiausiai, virsuje visko, kaip vysnaite ant isivaizduojamo torto, as neturiu absoliutiskai jokio pakantumo jausmo tiems, kurie to pakantumo nera nusipelne.

if you have a bad thought about yourself, tell it to go to hell because that's is exactly where it came from.*

Komentarai

ep

baisi, kaip chemijos vadovelis :D

green_moon

gera, tikios. (:

ep

yra toks posakis, skaitau tave kaip knyga, tai va skaitau tave kaip knyga :)