
*
koks nebesveikai geras jausmas, kai po situ prazliumbtu naktu ir neturetu kaledu, nematytos seimos ir draugu, per visas sventes, gauni ta lapuka, drebanciom rankom paimta, is senos ir nemalonios, anei akiai anei ausiai, destytojos, su ne tik, kad sitaip stipriai visu Dievu melsto islaikymo, bet dar ir visai aplodismentu man verto balo. keturi menesiai ir baigiu univera, viskas, tai bet kaip nesitiki, as net nezinau nuo ko pradeti pasakoti...


Komentarai
deiiiiividai, gal nori parasyti man laiskuti kaip tu gyveni, kas tau gaunasi, ir kas nelabai? (:
aciu vyrai. :)
nuosirdziai sveikinu :)
Atvirai, tai tu man visada buvai pavyzdys žmogaus, kuris sunkiai dirba ir investuoja į savo svajones. Man taip neišeina. Bent jau mokslų ir įsigilinimo prasme.