''Panasu, kad dalykai, kuriuos mes iprastai matome, kaip silpniausius, istikruju yra patys stipriausi. triukai kuriuos mes darydavom budami mazi su kiausiniais, vien tam kad patys sau galetume irodyti, kokie jie, istikruju mazyciai sunkus marmuriniai, bet sitaip lengvai sugriaunami koridoriai; tuo tarpu vienas drugelio sparnu paplasnojimas tam tikroj vietoj, sako, gali sukelti uragana kitoje vandenyno puseje. Sirdis galima sudauzyti ne viena karta, ir vistiek tai stipriausias raumuo, galintis pulsuoti visa gyvenima, septyniasdesimt kartu per minute, ir gasdinanciai leteti einant laikui. netgi sapnai, vienas subtiliausiu ir maziausiai juntamu dalyku, yra bene sunkiausiai sustabdomas.''

Niekada sitiek visko nejauciau vienu metu. bet as JAUCIU kaip a sviska jauciu. kaip pergyvenu kiekviena emocija kelis kartus per diena. ir pykti, ir laime, ir baime, ir meile, ir gailesti, ir vel viska is naujo. Noreciau zinoti, kas manes laukia rytoj, kita savaite, ir uz menesio, nemegstu nestabilaus gyvenimo ir blaksymosi ir labiausiai nemegstu kai as jauciu kaip as blaskausi. veedaa is prrroto!

Mes darome dalykus, kuriuos darome, nes mes esame mes. Jei darytume kitaip, tai jau nebebutume mes patys.

Komentarai

Very_crazy_enough

"netgi sapnai, vienas subtiliausiu ir maziausiai juntamu dalyku, yra bene sunkiausiai sustabdomas.'' vat kažkaip vieną naktį sapnavau, kaip bandoma mane nužudyt: išbandžiau sapne visas galimas išeitis iš menamos situacijos, ir tik sukaupęs visas vidines jėgas staiga... atsibudau!