
destiny
cia kaip taisykle, as tik prasizioju apie savo susiplanuota ateiti tai simtas penkiolika procentu, kad taip nebus.
for a reason. gal ir taip. as tik tikiuosi, kad priezastis laiminga.
_________
taigi baigiau univera, sveikinimai geles. pacio diplomo dar neturiu, gal uztad ir nesijaucia pabaiga tu metu ,visu triju. bet kaaaaaip nesijaucia, as ir dabar prisimenu pacia pirma diena, kai atvaziavau i londona, i savo bendrabucio kambari, kaip galvojau, kad neturesiu draugu. as net prisimenu kaip apsirengusi buvau, viskaaa. kaip vakar. viskaviska. turbut nepasiilgsiu, manau, kad ne. t.y. nepasiilgsiu saves tokios kokia tada atvykau. ir dabar, zinoma, ne auksine, bet tada buvau labai durna, islepinta, ir siaip ozka su pliusu.
dar pora festivaaaaliu liko sia vasara, ir, ziu, jau laikas bus darbo ieskot. tai, va, jeigu ta konkreti priezastis, del ko namo nevaziuoju, ir yra profesine laime, padekosiu. nuosirdziai.

“If it’s meant for you, you won’t have to beg for it. You will never have to sacrifice your dignity for your destiny.” — Chelsis Porter

Komentarai
O kas privertė persigalvoti dėl grįžimo? ;o
eiktu as jau nieko nebezinau, Indruti!! nebesugalvoju ka daryt kaip geriau buutuu. man reikia kad kas nors uz mane nusprestu. :D
Liūdna man labai, kad negrįšti, bet tikrai tikiuosi, kad į naudą tau bus tai ir pasieksi savo profesinės laimės :)
aciukaa, nee. desimtuko niekas nedave. as manau kad verta, bet ka jau cia :D
sveikinimai, tai nuskynei dešimtuką?:D