*don't be the same. be better

As labai ilgai galvojau, kad zmones neturintys sazines jausmo yra ne visai kalti ir, kad cia kokios tai tevu auklejimo problemos. ne visaai. mazdaug vienas is dvidesimt penkiu zmoniu to sazines jausmo tieisog neturi. ir viskas. tai nereiskia, kad jie nesugeba atskirti kas yra bloga, o kas gera; tik tas skirtumas tarp vieno ir kito nepaveikia/nelimituoja, paties elgesio. tas intelektualus skirtumas, kuri jie supranta, tarp teisinga ir ne, neatsinesa jokiu emociniu sirenu su zybsinciom melynom sviesom paskui save, arba, sakykim, Dievo baimes, kuria dazniausiai jaucia likusieji. be jokio, net ir maziausio kaltes ar gailescio jausmo, vienas is tu dvidesimt penkiu zmoniu, gali padaryti, na, praktiskai absoliuciai bet ka.

tie kurie daro slykscius dalykus, siaip jau, neatrodo kaip zmones kurie daro slyskcius dalykus. supraskit - nera tokio dalyko kaip 'blogio veidas'. pavyzdziui, jeigu kaip nors pavyktu atsikratyti, nusipurtyti, visas tas bjaurias konotacijas, Sadamo Husseino veidas atrodo gana, sakykim, patikimas. tarp kitko, neretai jis pats budavo apibudinamas kitu kaip 'turintis didele draugiska sypsena'. arba, sakykim, Hitlerio veidas - jeigu nebutu tapes blogio ikona, del visu ziaurumu, kurios ir sudare jo visa tamsu gyvenima, galima butu net pavadinti gana komisku.

pasekoje viso sito, ar gal taikliau - nezinodami viso sito, nemaza dalis zmoniu nukencia, ne nenumanydami esantys visiskai niekuo deti. ir kad saves kaltinti neturetu. kaip atskirti? pradine uzuomina jau galetu buti - saves gailejimosi zaidimas. Pats patikimiausias zenklas, pats labiausiai universalus neskrupulingo zmogaus elgesys, nera taikomas, kaip kai kuriems gali pasirodyti, I musu baimes jausma. atvirksciai, apliuojama i musu empatija.

Komentarai